Stambule Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmą kartą per daugiau nei trejus karo metus susitiko aptarti paliaubų.
Kremlius atmetė Vakarų remiamą iniciatyvą, pateikė seną ugnies nutraukimo išankstinių sąlygų rinkinį ir Stambulo susitikime iškėlė dar daugiau neįvykdomų sąlygų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat tikėjosi pasinaudoti Stambulo derybomis ir surengti asmeninį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kremlius teigia, kad toks susitikimas galimas tik tuo atveju, jei Ukrainai bus pateikti Rusijai priimtini paliaubų pasiūlymai.
Maskva Stambule imituoja derybas ir toliau perša sąlygas, kylančias iš Rusijos parengtų „susitarimų”, pasiūlytų Ukrainai Stambule 2022 m. kovo-balandžio mėn.
Tokių „susitarimų” nebuvo, tačiau Rusija nori į sąlygas įtraukti savo 2022 m. parengtų projektų dalis.
Gegužės 16 d. Stambule Ukrainos ir Rusijos derybininkai pirmą kartą po daugiau nei trejus metus trukusio karo susitiko asmeniškai aptarti galimų paliaubų vietoje.
JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ryžtingai paragino Kijevą ir Maskvą surengti šį susitikimą prieš kelias dienas.
Artimiausi Kijevo partneriai Europoje pritarė D. Trumpo iniciatyvai ir pagrasino Maskvai dar vienu Europos sankcijų etapu, jei ji nebendradarbiaus.
Ukrainos ir Rusijos derybininkai paskutinį kartą akis į akį buvo susitikę Stambule 2022 m. kovo mėn. praėjus keturioms savaitėms po Rusijos visiško įsiveržimo į Ukrainą.
Iki 2022 m. balandžio mėn. pabaigos jie tęsė derybas vaizdo konferencijomis tarp Kijevo ir Maskvos, kurios buvo vadinamos „Stambulo procesu”.
Nuo to laiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas melagingai tvirtino, kad Kijevas sutiko su Rusijos parengtomis susitarimo sąlygomis.
Todėl Maskva pokalbių atnaujinimą vaizduoja kaip kylantį iš tų tariamų „susitarimų” ir nori, kad į bet kokias tolesnes derybas būtų įtraukti 2022 m. Stambulo proceso dokumentų projektai.
Kitaip nei pirminiame susitikime, gegužės 16 d. Stambulo susitikime daugiausia dėmesio buvo skiriama ugnies nutraukimui, kuris galėtų atverti kelią deryboms dėl susitarimo arba bent jau „įšaldyti” karo veiksmus.
Rusija šiam susitikimui primetė savo darbotvarkę, t. y. vienpusiškai pristatė išankstines Maskvos keliamas paliaubų sąlygas.
Kijevas ir jo Europos partneriai tikėjosi, kad Maskva sutiks su visapusiškomis paliaubomis (sausumoje, ore, jūroje) bent 30 dienų be jokių išankstinių sąlygų.
Jų nuomone, paliaubos turėtų būti priimtos prieš bet kokį politinį-diplomatinį procesą. Priešingu atveju Ukraina derėtųsi po ginklu.
Jie taip pat tikėjosi, kad Maskvos delegacija tame pačiame susitikime sklandžiai pereis prie platesnio politinio dialogo.
Todėl jie pageidavo, kad Stambule dalyvautų aukšto lygio Rusijos delegacija, turinti reikiamus įgaliojimus pradėti šį dialogą.
Paaiškėjo, kad šios viltys ir vėl buvo nepagrįstos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papildomai tikėjosi pasinaudoti Stambulo derybų galimybe ir surengti asmeninį susitikimą su V. Putinu.
Ukrainos prezidentas savo delegacijai Stambule suteikė dvejopus įgaliojimus: dėl Rusijos ir Ukrainos besąlygiškų, visapusiškų paliaubų ir dėl V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo.
Zelenskis ne kartą siekė asmeninio susitikimo su V. Putinu, kiekvieną kartą iš silpnų pozicijų (taip pat ir 2022 m. kovo-balandžio mėn. Stambulo proceso metu).
Vis dėlto 2022 m. rugsėjį jis atsisakė šio siekio, reaguodamas į oficialią Rusijos įvykdytą keturių žemyninės Ukrainos provincijų aneksiją.
Atrodo, kad atgaivintas Zelenskio bandymas susitikti su Putinu yra apsidraudimo žingsnis, tikriausiai bent iš dalies kylantis bijant, kad JAV atsisakys ir kad Baltųjų rūmų ir Kremliaus „susitarimas” gali aplenkti ir Ukrainą, ir Europą.
Tikėdamasis, kad Putinas šia proga atvyks į Turkiją, V. Zelenskis demonstratyviai nuskrido ten pats.
Rusijos delegacija Stambule iš karto atmetė seką „pirma paliaubos, paskui taikos derybos”.
Pasak Rusijos vyriausiojo delegato Vladimiro Medinskio – Ukrainoje gimusio Rusijos imperijos istoriografo ir vyresniojo V. Putino padėjėjo – Maskva karo veiksmus ir derybas laiko lygiagrečiais procesais.
Toks požiūris jokiu būdu neatmeta paliaubų, tačiau jų atveju, tai suteiktų Rusijai lemiamą karinį pranašumą.
Todėl vietoj besąlygiškų paliaubų Rusijos delegacija pridėjo naujų išankstinių sąlygų, papildžiusių jau nustatytas.
Ukrainos pareigūnai atskleidė papildomas išankstines sąlygas (arba kai kurias iš jų) Vakarų ir Ukrainos žiniasklaidai Stambule ir Kijeve.
Tarp jų yra šios:
– Ukraina pripažins, kad Rusija inkorporavo Krymą ir visas Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono sritis.
– Ukrainos kariuomenė pasitrauks iš tų keturių žemyninių provincijų dalių, kurias vis dar laiko.
– Jokie Vakarų (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių) kariai neprižiūrės galimų paliaubų likusioje Ukrainos teritorijoje.
– Kijevas atsisakys pretenzijų Rusijai dėl karo žalos atlyginimo.
Kremlius šias išankstines sąlygas priskyrė paliaubų susitarimui, tačiau taip pat įvardijo jas kaip galimo politinio susitarimo elementus.
Neoficialiai Medinskis įspėjo, kad Rusijos pajėgos gali įžengti į Ukrainos Charkovo ir Sumų provincijas, kurių nedidelė dalis dabar priklauso Rusijai, jei Kijevas nepriims išankstinių Rusijos paliaubų sąlygų.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė patvirtinti arba paneigti šiuos reikalavimus, remdamasis diplomatine paslaptimi.
Šių metų kovą V. Putinas, atsakydamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį sudaryti paliaubas Ukrainoje, išsamiai išdėstė pirmąsias išankstines sąlygas.
V. Putinas jas pavadino „niuansais” ir nurodė, kad:
– Ukrainos civilių mobilizacijos į ginkluotąsias pajėgas sustabdymas ir Ukrainos pajėgų aprūpinimas karine įranga paliaubų galiojimo laikotarpiu. Rusija nesiims jokių atsakomųjų veiksmų.
– Visiškas išorinės karinės pagalbos Ukrainai ir dalijimosi žvalgybos informacija nutraukimas derybų dėl politinio-diplomatinio susitarimo metu. Vėlgi, tai būtų taikoma tik Ukrainai, o ne Rusijai.
Nuo to laiko Maskva nuolat užsimena apie V. Putino su paliaubomis susijusius „niuansus”. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai dar kartą padarė prieš Stambulo susitikimą.
Pasak Medinskio pranešimo, Ukrainos pusė „paprašė tiesioginių Rusijos ir Ukrainos vadovų derybų.
Rusijos pusė esą atsižvelgė į šį prašymą. Po tolesnio svarstymo D. Peskovas palaikė Putino ir Zelenskio susitikimo galimybę, su sąlyga, kad jame bus fiksuojami bendro darbo rezultatai tam tikrų dvišalių dokumentų pavidalu.
Be to, Maskva ir Kijevas apsikeis karo belaisviais pagal principą 1000 už 1000, o tai būtų didžiausias iki šiol vienkartinis apsikeitimas belaisviais šiame kare.
Ukrainos vyriausiasis delegatas, gynybos ministras Rustemas Umerovas, perskaitytame pranešime patvirtino, kad Ukraina siekia visiško, besąlygiško ugnies nutraukimo ir galutinės karo pabaigos, o tuo tarpu „tiesioginių derybų aukščiausiu lygiu”, tikėtina, Zelenskis-Putinas.
Ukrainos pusė taip pat reikalauja, kad Rusija grąžintų vaikus, kuriuos ji prievarta išvežė iš Ukrainos – šis klausimas Rusijos pranešime praleistas.
Maskva melagingai teigia, kad Kijevas sutiko su Rusijos nustatytomis susitarimo sąlygomis Stambulo procese 2022 m. kovo-balandžio mėn. Tą procesą pristatydamas kaip iš esmės Rusijos įgytą laimėjimą,
Kremlius gegužės 16 d. susitikimą ir bet kokias tolesnes derybas apibūdina kaip 2022 m. Stambulo proceso tęsinį.
Idant tai pabrėžtų, Medinskis ir gynybos ministro pavaduotojas, trijų žvaigždučių generolas Aleksandras Fominas yra tie patys žmonės, kurie prieš trejus metus vadovavo Rusijos derybų grupei.
Ukraina ir „Europos branduolys” (Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Europos Komisija) į Stambulo susitikimą reaguoja raginimais taikyti Rusijai papildomas, veiksmingesnes sankcijas.
D. Trumpo administracija inicijavo dar vieną valstybės sekretoriaus Marco Rubio pokalbių telefonu su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu ir D. Trumpo pokalbių telefonu su V. Putinu ciklą.
Atrodo, kad Kremlius į tai atsakys nurodydamas du savo išankstinių sąlygų rinkinius dėl paliaubų, kurios, jei būtų priimtos, galėtų tik įtvirtinti neišspręstą, net ne „įšaldytą” konfliktą.
Vladimir Socor, Eurasia Daily Monitor
