Šią savaitę Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) paskelbta pertrauka – savaitgalį į aikštelę atrankos į pasaulio čempionatą rungtynėse žengs Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Šia proga Kauno „Aisčių-LSU“ klubas nutarė pasidairyti į savo istoriją ir prisiminti, kokios žaidėjos nors kartą savo karjeroje yra žaidusios ir rinktinėje, ir šiame Kauno klube. Pasirodo, tokių krepšininkių yra daugiau nei trisdešimt, tad pristatome pirmąją straipsnių ciklo dalį apie „Aisčių-LSU“ ir rinktinės garbę gynusias merginas. Šiandien – pirmasis dešimtukas.
- Jurgita Štreimikytė
Vargu ar čia dar reikalingi kokie nors komentarai – turbūt nėra nė vieno Lietuvos krepšiniu besidominčio žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs Jurgitos Štreimikytės pavardės. Daugkartinė Lietuvos, Baltijos čempionė, Europos čempionė, Eurolygos aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtoja. Lietuvos rinktinėje debiutavusi 1990-aisiais, karjerą joje J. Štreimikytė baigė tik 2009 metais, atidavusi jai net 19 metų. Kauno moterų krepšinio gerbėjai gali didžiuotis tuo faktu, jog tam tikras tramplinas į aukštumas puolėjai buvo ir „Viktorijos“ krepšinio klubas – būtent iš šio klubo krepšininkė išvyko rungtyniauti į užsienį, ketvirtą kartą tapusi Lietuvos čempione.
- Jurgita Kaušaitė
Kaušaitės pavardė 1990-ųjų pradžioje ir viduryje, kalbant apie moterų krepšinį, skambėdavo dvigubai dažniau – būdavo minimos seserys dvynės Jurgita ir Aneta Kaušaitės. Jurgita rinktinėje suspėjo debiutuoti šiek tiek anksčiau – ji tai padarė 1990-ųjų lapkričio mėnesį. Spėjusi parungtyniauti Kaune ir tapti Lietuvos čempione, J. Kaušaitė iškeliavo už Atlanto, kur mokėsi ir dalyvavo NCAA pirmenybėse. Baigusi mokslus, ji kurį laiką žaidė Suomijoje, o vėliau ilgam įleido šaknis Švedijoje. Taip pat Europos čempionei priklauso unikalus pasiekimas: į Lietuvos rinktinę ji grįžo po 8 metų pertraukos, 2005-aisiais, nacionalinėje komandoje nerungtyniavusi nuo 1997-ųjų metų.
- Aneta Kaušaitė
- Kaušaitės sesuo dvynė Aneta šalies nacionalinėje komandoje buvo ne tiek ilgai, kaip sesė, tačiau tikrai nemažai – pradėjusi karjerą rinktinėje 1991 metais, paskutinį kartą joje A. Kaušaitė sužaidė auksiniais 1997-aisiais. Per tą laikotarpį sužaisti 50 mačų ir pelnyti 273 taškai. „Viktorijoje“, analogiškai kaip ir sesė, Aneta rungtyniavo pirmąjį klubo gyvavimo sezoną, o po to išvyko studijuoti į JAV. Ji taip pat tapo pirmąja lietuve, debiutavusia moterų NBA (WNBA) pirmenybėse, be to, dar rungtyniavo įvairiuose Suomijos ir Švedijos klubuose.
- Laura Narmontaitė
Savo šanso Lietuvos rinktinėje buvo sulaukusi ir dar viena 1993/1994 m. Lietuvos čempionė – Laura Narmontaitė. Rinktinės strategas Valentinas Kanapkis L. Narmontaitę pakvietė į 1994 m. Šiaurės šalių moterų krepšinio pirmenybes. Čia Lietuvos rinktinė sužaidė trejas rungtynes, o Laura į kovą buvo mesta dukart: mače su Suomija (114:81) ir Estija (75:61). Beje, šiame turnyre lietuvės iš septynių komandų liko trečios.
- Zita Bekešaitė
Iš visų „Viktorijos“ krepšinio klube rungtyniavusių žaidėjų nacionalinėje komandoje trumpiausiai pabuvojo Zita Bekešaitė. Kauno komandoje žaidusi ir Lietuvos čempione tapusi krepšininkė nacionalinės rinktinės aprangą buvo užsivilkusi tik vieną kartą – 1993 metų kovo 24 dieną Kišiniove vykusiose draugiškose rungtynėse su Moldovos rinktine (75:72), ir taškų sąskaitos atidaryti paprasčiausiai nesuspėjo.
- Reda Aleliūnaitė-Jankovska
Prie reprezentacinės Kauno ir Lietuvos klubinės komandos po auksinių metų prisijungusi Reda Aleliūnaitė drauge su gimtojo miesto komanda iškovojo pirmojo LMKL sezono bronzos medalius. Sykiu tai buvo jos paskutinysis sezonas Lietuvoje – vėliau 194 cm ūgio vidurio puolėja 12 metų rungtyniavo Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Turkijoje ir Prancūzijoje. 2001-aisiais, jau būdama R. Aleliūnaite-Jankovska, krepšininkė sužaidė savo paskutinį turnyrą ginant Lietuvos rinktinės garbę – nuo 1995 m. nepraleidusi nė vieno čempionato, Reda į savo sąskaitą įsirašė 112 rungtynių ir 371 tašką.
- Asta Bundonytė
Prieš pasukdama į „Viktoriją“ ir čia praleisdama trejus metus be pertraukos Asta Bundonytė spėjo patraukti ir V. Kanapkio dėmesį. Įvairiose draugiškose rungtynėse į aikštelę A. Bundonytė buvo mesta septynis kartus. Sėkmingiausią pasirodymą ji užfiksavo 1993 m. balandžio 18 dieną, kai Minske vykusiame draugiškame mače prieš Moldovos komandą pelnė penkis taškus. Deja, lietuvės moldavėms tąsyk nusileido 64:71.
- Lina Dambrauskaitė
Dar vienas variantas, kai pavardė kalba pati už save. Kauno klube spėjusi pabūti ir žaidėja, ir trenere, Lina Dambrauskaitė yra rezultatyviausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja. Per 182 rungtynes L. Dambrauskaitė varžovėms įsūdė net 2330 taškų. Debiutavusi su 1990 m. naujai atgimusia Lietuvos nacionaline komanda, gynėja iki pat karjeros rinktinėje pabaigos 2002-aisiais dalyvavo visuose be išimties čempionatuose ir visada būdavo pirmoji, kuri ryšis imtis iniciatyvos. „Viktorijoje“ L. Dambrauskaitė žaidė du sezonus, taip pat rungtyniavo Slovakijoje, Rusijoje ir Bulgarijoje, tačiau vėliau grįžo į Lietuvą ir sugebėjo ne vieną kartą nuskriausti Kauno klubą jau žaisdama kitoje laikinosios sostinės ekipoje, „Laisvėje“.
- Aurimė Ališauskaitė
Dar vieno trumpo, tačiau verto paminėjimo blyksnio autorė – Aurimė Ališauskaitė. Lietuvos rinktinėje anykštėnė žaidė dar iki įsikuriant „Viktorijos“ klubui: 1990-ųjų pabaigoje ir 1991-ųjų pradžioje A. Ališauskaitė buvo dukart pakviesta į nacionalinę komandą ir sužaidė du mačus prieš Latvijos (65:70) ir Estijos (78:45) krepšininkes. Prie Kauno komandos Aurimė prisijungė 1995 metais ir kitąmet tapo šalies čempionato prizininke.
- Vilija Grigienė
Labai panaši yra ir Vilijos Grigienės istorija. Prie kauniečių ji prisijungė tais pačiais metais, LMKL pasiekė tiek pat, į rinktinę irgi buvo kviečiama tokiu pačiu laiku. Tik skirtumas tas, kad V. Grigienei pasisekė sužaisti daugiau rungtynių, nei A. Ališauskaitei: Viliją rinktinės strategas Algis Gedminas metė į kovą šešis kartus. Sėkmingiausiai V. Grigienė sužaidė prieš Estijos rinktinę (72:65), kada nenusileido pripažintoms rinktinėms lyderėms ir pelnė 12 taškų.
Alvydas Žukauskas, „Aistės-LSU“ informacija
