Tarptautinę šeimos dieną geras metas pakalbėti apie finansus. Nepaisant to, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei, dauguma šeimų vis dar neturi pakankamai santaupų ir stabilaus finansinio plano. Apklausų duomenys rodo, kad daugiau nei 60 proc. žmonių banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Nenuspėjamos geopolitinės įtampos, vis dar mažėjančios palūkanų normos, siautusi COVID–19 pandemija yra pavyzdžiai, kad visko gyvenime gali atsitikti, todėl tvarus šeimos finansų planas – būtinybė.
Jei priėmėte sprendimą susikurti ar peržiūrėti savo finansinį planą, pirmiausia verta pabrėžti, kad nėra vieno sprendimo, tinkančio visiems, tikina „iFuture INVESTMENTS“ bendrakūrėjis Olegas Medvedevas. Anot patyrusio finansų konsultanto, kiekvienas žmogus turi unikalias aplinkybes, todėl jūsų finansinis planas gali skirtis nuo kitų. Tačiau pagrindinės planavimo taisyklės universalios ir gali būti pritaikomos jūsų šeimai.
Prieš pradedant dėliotis šeimos planą, reikėtų susipažinti su formule 50–30–20. 50 proc. šeimos pajamų, idealiu atveju, turėtų būti skirta būtinoms išlaidoms: maistui, nuomai, paskolai, mokesčiams. 30 proc. pajamų galėtų būti skiriama pramogoms, kelionėms, hobiams ir vaikų ekskursijoms. 20 proc. pajamų turėtų būti skiriama šeimos ateičiai arba investavimui. Šioje formulėje svarbiausia – reguliariai skirti dalį pajamų investicijoms. Net jei ši dalis atrodo simbolinė, svarbu pradėti formuoti teigiamą įprotį.
Pirmas žingsnis – pinigų rezervas
„Ekonomistai rekomenduoja šeimai turėti nuo 3 iki 12 mėnesių pajamų sumą, kurią galima greitai ir lengvai išsigryninti ar pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą nutikus nenumatytam įvykiui. Kokia tai suma, reikėtų spręsti pagal tai, kokią šeimos dabartinių pajamų dalį sudaro būtinosios išlaidos. Nekilnojamasis turtas neturėtų būti laikomas pinigų rezervu, nes dažnai, įvykus neplanuotam nutikimui, reikia laiko tokį turtą parduoti.Tačiau neterminuotas indėlis ar tiesiog papildoma sąskaita banke gali būti geru sprendimu“, – pataria O. Medvedevas.
Antras žingsnis – daugiausiai uždirbančio šeimos nario draudimas
Kiekvienai šeimai, turinčiai mažamečių vaikų, vertėtų pagalvoti apie šeimos maitintojų (-o) draudimus (-ą). Finansų konsultanto teigimu, derėtų sau užduoti klausimą, kas atsitiks su mano šeima, jeigu manęs nebus? Klausimas nemalonus, tačiau turėdama draudimą šeima jausis ramiau. Draudimo suma turėtų būti pasirenkama pagal būtinąsias išlaidas (maistas, būsto paskola ir pan.) ir šeimos turtą. Jeigu turite pakankamai turto be paskolų, neskaitant namų, kuriuose gyvenate, draudimo šeimai nereikia.
„Draudimų būna įvairių. Neieškokite pigiausio, o lyginkite pagal nedraudžiamuosius įvykius (kada draudikas neišmoka sumos). Rekomenduojame pasirinkti draudimą, kuris pinigus šeimai išmokės ne tik nelaimingo atsitikimo, bet ir ligos atveju“, – dėsto O. Medvedevas.
Trečias žingsnis – pensijos planas
Medvedevo nuomone, žmonėms būtina suprasti, kad kiekvienas turi turėti gerai apgalvotą asmeninį pensijos planą. Lietuva kasmet sensta, gimsta mažiau vaikų, o gyvenimo amžius ilgėja. Dėl to svarbu pensijai kaupti sistemingai, jog finansinė jūsų išlaikymo našta negultų ant vaikų pečių.
„Sodros“ mokamos pensijos dydis priklauso nuo santykio tarp mokesčių mokėtojų ir pensininkų. Deja, kasmet mokesčių mokėtojų skaičius mažėja, o garbaus amžiaus žmonių skaičius auga. Didelė tikimybė, kad žmonės, kurie neturės jokių santaupų, gyvens ties skurdo riba arba bus išlaikomi savo vaikų. Nekalbant apie tai, kad oficialus pensijinis amžius dėl šių priežasčių dažnai ilginamas. Susikurkite planą savo ateičiai ir supraskite, kuo anksčiau pradėsite, tuo didesnę įtaką turėsite savo ateičiai“, – teigia finansų konsultantas.
Ketvirtas žingsnis – studijų fondas
Pradėkite kaupti vaikų studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai nuo atžalų gimimo. Nedidelė suma, kurią atidėsite savo vaikams reguliariai, paauglystėje išaugs į solidžią sumą. Jeigu turite vaikų studijų fondą, giminės ir artimieji, užuot pirkę žaislus, turės galimybę prisidėti prie vaiko ateities. Paauglystėje vaikai pradės vertinti savo ateities fondą ir vietoj žaislinio automobilio prašys pinigų tikrajam.
Kaip pabrėžia O. Medvedevas, psichologiškai tai ypač svarbus momentas vaiko vystymosi etape, nes šis fondas bus didžiausias jo turimas turtas. Pagalvokite, kaip keisis vaiko savivertės jausmas, žinant apie turimą solidžią pinigų sumą. Toks tėvų sprendimas suteiks pranašumą vaikui pradedant savarankišką gyvenimą.
Penktas žingsnis – šeimos fondas
Šeimoms su didesnėmis pajamomis rekomenduojame apmąstyti šeimos fondo idėją. Paprastai tokį fondą turi turtingiausios pasaulio šeimos.
Jo kūrimas prasideda nuo tikslo išsikėlimo, kuris dažnu atveju yra sukurti (sukaupti) turtą, apmokyti ir perduoti jį savo vaikams, ir taip pasitarnauti ateities kartoms. Su šiuo tikslu atsiranda poreikis mokytis patiems, ieškoti pažinčių ir mokyti (ruošti) savo vaikus, kad jie tai perduotų anūkams. Turto perdavimas taps tam tikru ritualu. Su turtu tėvai perduoda ir savo gyvenimo pamokas bei patirtį. Kai patirtis perduodama kartu su turtu, ji įgauna didesnę svarbą vaikų akyse.
Toks turtas veiks kaip tam tikras giminės bankas ir finansinis užnugaris. Kartu su turtu tėvai skatins idėją jį auginti ir perduoti ateities kartoms.
„Planavimas, šeimos finansų skaidrumas, kalbėjimas apie pinigus šeimoje padeda kurti pasitikėjimą bei saugumo jausmą. Rekomenduočiau apie tai pasikalbėti kiekvienoje šeimoje“, – reziumuoja O. Medvedevas.
