Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), šalia išskirtinio rūpesčio ir atstovavimo LGBTQ bendruomenės interesams, uoliai gina ir imigrantus.
ŽTK, reaguodamas į 2022 m. gruodžio 14 d. anksti ryte įvykdytą septynių Nigerijos piliečių išsiuntimą iš Lietuvos, pabrėžia, kad teisė prašyti prieglobsčio yra žmogaus teisė ir valstybė negali nukrypti nuo savo įsipareigojimų apsaugoti asmenis nuo grąžinimo nepaprastosios padėties metu.
Gruodžio 14 d. posėdyje Komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo Lietuvoje. Posėdžio metu akcentuota, kad nepaisant dar 2022 m. birželio mėnesį priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, kad draudžiama nepriimti prieglobsčio prašymo iš šalies teritorijoje esančio asmens net ir tuo atveju, jei jis į valstybės teritoriją atvyko neteisėtai, Lietuva tokią teisę pateikti prieglobsčio prašymą vis dar riboja, apgręždama ne tik pasienio, bet ir šalies teritorijoje esančius asmenis.
Nors Vidaus reikalų ministerija žadėjo parengti Užsieniečių teisinės padėties bei Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimus, tenka konstatuoti, kad iki šios dienos jokie įstatymų projektai Seimo dar nepasiekė. Lietuva ir toliau riboja galimybes neteisėtai sieną kirtusiems asmenims pateikti prieglobsčio prašymą šalies teritorijoje, o tokie ribojimai nėra suderinami su Europos Sąjungos teise.
ŽTK, reaguodamas į Nigerijos piliečių išsiuntimą iš Lietuvos, kreipėsi į atsakingas institucijas su prašymu pateikti Komitetui situacijos įvertinimą, kodėl pateikus pakartotinius prieglobsčio prašymus ir juos išnagrinėjus skubos tvarka, asmenys buvo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos nesuteikiant jiems galimybės kreiptis į teismą ir skųsti Migracijos departamento priimtus sprendimus. Komiteto nuomone, tokie institucijų veiksmai užkerta kelią pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone ir pažeidžia negrąžinimo principo taikymą.
Pažymėtina, kaip rašoma ŽTK parnešime spaudai, kad valstybės turi pareigą asmenų, kurie atvyksta prie jų sienų, atžvilgiu atlikti individualius vertinimus, siekiant nustatyti, ar tokiam asmeniui reikia tarptautinės apsaugos ir užtikrinti, kad jiems nekyla grąžinimo pavojus. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė Komiteto posėdyje išsakė pastabas dėl to, kad šiuo metu neturime nepriklausomo atvejų pasienyje stebėjimo mechanizmo. Nei ,,Frontex“ agentūros, nei Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovai negali patekti prie sienos ir ginčytinais atvejais išsiaiškinti situaciją. Stebėseną vykdančioms institucijoms belieka kliautis Valstybės sienos apsaugos pareigūnų informacija, kurios nešališkai patikrinti nėra jokios galimybės.
Komitetas ne kartą yra akcentavęs būtinybę atlikti individualų kiekvienos ginčytinos situacijos vertinimą, todėl kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas įvertinti galimybes atlikti nepriklausomus individualių incidentų tyrimus pasienio teritorijoje.
ŽTK savo pranešime pabrėžia, kad pripažindamas valstybės interesą saugoti ir kontroliuoti savo sienas, visgi ragina atsakingas institucijas net ir nepaprastosios padėties metu laikytis tarptautinių bei Europos Sąjungos teisės standartų, tinkamai atsižvelgti ir užtikrinti efektyvią ir realią teisę prašyti prieglobsčio ir užtikrinti apsaugą nuo grąžinimo.
Parengta, pagal LRS.lt informaciją
