Seime, kaip rašoma parlamentiniame pranešime spaudai, manoma, kad Kauno merijos politika ir administravimo praktikos sudarė palankias praktikas korupcijai.
Trečiadienio posėdyje Antikorupcijos komisija patvirtino laikinosios tyrimo grupės atlikto Kauno miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo išvadą. Joje įvardytos korupcijos rizikos Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros viešųjų pirkimų srityje bei pateiktos pastabos ir pasiūlymai, aktualūs visoms savivaldybėms.
Tyrimo metu, pasak pranešimo, nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybėje vykdomas viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis ir priimti nepagrįstus sprendimus: egzistuoja situacijos, kai vienas asmuo (savivaldybės administracijos darbuotojas) gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu (priimti ir (ar) daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui), priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.
Pastebėta, kaip teigia komisija, kad daugelis Kauno miesto savivaldybės vykdomų infrastruktūros darbų jų vykdymo metu reikšmingai pabrangsta; savivaldybės viešųjų pirkimų kontrolė nėra vykdoma laiku, o viešųjų pirkimų tikslingumas, efektyvumas ir pirkimo proceso skaidrumas atsakingų institucijų vertinamas tik retkarčiais.
Seimo komisijos surinktos žinios, esą leidžia manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens – mero kabinete, o egzistuojantys neformalūs ryšiai ir neprotokoluojami posėdžiai, kuriuose dalyvauja mero šeimos nariai, artimi savivaldybės tarybos nariai, šeimos verslo įmonių darbuotojai ir administracijos darbuotojai, kuriems yra įvardijama, koks sprendimas turi būti priimtas, rodo korupcijos rizikas ir interesų konfliktus.
Seimo Antikorupcijos komisijos nariai pritarė atlikto tyrimo išvadai, jog nėra realios galimybės užtikrinti savivaldybės veiklą kontroliuojančių institucijų nepriklausomumo principą, nes jos yra tiesiogiai priklausomos nuo savivaldybės mero, tarybos ir savivaldybės administracijos, o vadovai neturi vidinės motyvacijos nešališkai atlikti įstatymais numatytą kontrolės funkciją, todėl savivaldybės kontrolieriaus ir Vidaus audito tarnybos veikla yra formali ir tiesiogiai įtakojama savivaldybės politinės valdžios.
Pažymėta, kad ši problema spręstina visų Lietuvos savivaldybių atžvilgiu, todėl komisija prašys Vidaus reikalų ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti siūlymus dėl priemonių, galinčių sustiprinti savivaldybių vidaus kontrolės mechanizmus, ypač siekiant kontrolės ir audito tarnybų nepriklausomumo. Institucijų taip pat bus prašoma pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl savivaldybės kontrolės organų – savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės vidaus audito tarnybų – nepriklausomumo nuo savivaldybės vadovų užtikrinimo, iš esmės keičiant savivaldybės kontrolės organų atskaitomybės principus ir (ar) numatant tiesioginio pavaldumo perkėlimą kitoms kompetentingoms institucijoms.
Komisijos posėdyje atkreiptas dėmesys ir į Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos neveiksnumą, jai įstatymu pavestų funkcijų nevykdymą ir suteiktų galių nenaudojimą korupcijos rizikų identifikavimo ir valdymo srityje.
Pastebėta, kad aukščiau aptriamas reikalas egzistuoja daugelyje savivaldybių, todėl komisija prašys atsakingų institucijų pateikti siūlymus dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų, kuriomis būtų iš esmės keičiami savivaldybių antikorupcijos komisijų sudarymo principai ir veikimo modeliai, nes dabartinis reglamentavimas nesudaro galimybių realiam antikorupcijos komisijų veikimui.
***
Komisijos laikinoji tyrimo grupė, sudaryta vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 7 str. nuostatomis, darbą pradėjo 2022 m. kovo 23 d. Komisija laikinajai tyrimo grupei buvo pavedusi išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės vykdytus infrastruktūros plėtros viešuosius pirkimus; įvertinti pirkimo procesą reglamentuojančias tvarkas; kontrolės mechanizmus, nustatyti, ar nėra viešųjų pirkimų infrastruktūros plėtros srityje reglamentavimo trūkumų; išanalizuoti ir įvertinti Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijų narių nešališkumą, nusišalinimus, kompetenciją, informavimą ir jų atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, jų efektyvumą; nustatyti ir įvardinti neteisėto veikimo mechanizmus, kurie galimai yra naudojami vykdant korupcines veikas Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros viešųjų pirkimų srityje; nustatyti galimai atsakingus asmenis ir pan.
