„Kiek Lietuva turi ambicijų ir politinės valios išlaikyti ir padidinti šalies gyventojų skaičių?“ Parlamentas jau beveik suplanavo.
Šis gyvybiškai svarbus šalies ateičiai klausimas buvo aptariamas Seimo Ateities komiteto posėdyje, svarstant pateiktą Seimo rezoliucijos „Dėl demografijos politikos Lietuvoje ateities“ projektą, kurį rengė keli Seimo komitetai, visuomeninės institucijos, tyrimų centrai, verslo organizacijos,” – pasakojama parlamentinio organo pranešime, kuris toliau netaisytas.
Pateiktame Ateities komiteto svarstymui naujos Seimo rezoliucijos projekte Lietuvos depopuliacija šalia Rusijos grėsmės pripažįstama kaip ilgalaikė ir esmingiausia šalies nacionalinio saugumo problema ir grėsmė Lietuvos tautos ir valstybės egzistencijai ir išlikimui, kur valstybės gyventojai ir jos teritorija yra svarbiausias valstybės išgyvenimo plėtros veiksnys.
Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata labai aiškiai suformulavo pagrindines šios itin sudėtingos problemos politinio sprendimo nuostatas, pabrėždamas, kad tik nuo politinės valios priklauso, kaip įveiksime kompleksinius uždavinius, kaip gebėsime derinti visų valdymo struktūrų grandis ir jų veiklos koordinavimo mechanizmus, kad numatytas strateginis tikslas iki 2050–2060 metų šalyje atkurti buvusią 3,7 mln. gyventojų populiaciją būtų įgyvendintas. Šis klausimas sukėlė diskusiją, ar tai realus uždavinys, kai, kaip teigė prof. Artūras Žukauskas, žmogiškieji ištekliai menksta, o gyventojų depopuliacija tampa globalia problema, gal išskyrus Afrikos žemyną.
Komiteto narys Lukas Savickas itin akcentavo šiuolaikinių priemonių taikymo svarbą, kai „beprotiškai ambicingas tikslas“ turi būti susietas su ne mažiau ambicingais ir inovatyviais sprendimo būdais. Turėtume semtis geriausios patirties iš tokių daug pasiekusių šalių kaip Izraelis, Kanada, Airija, ir kitos, kurios suderino šeimos politikas su talentų pritraukimu ir specialistų migracijos sprendimais.
Rezoliucijos projekte itin didelis dėmesys skiriamas užsienio studentų išlaikymui, darbo ir socialiniams aprūpinimui, šalies studentų motyvacijai likti šalyje ir siekti karjeros bei klestėjimo gimtinėje. Prof. Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad mes turėtume diskutuoti ne tik apie pritraukimo politiką, bet ir atstūmimo veiksnių mažinimą. Diskusijos dalyviai išskyrė keletą itin svarbių aspektų dėl emigracijos stabdymo Lietuvoje. Vienas iš jų – padidintas dėmesys šeimos, politikai. Svarbūs darbo ir ekonominių sąlygų aspektai, jaunimo ir studentų įdarbinimas ir socialinė įtrauktis.
Ne mažiau aktualus klausimas – imigrantų socialinė kultūrinė adaptacija, kurioje vieną iš svarbiausių užduočių reikėtų išskirti lietuvių kalbos mokymą. Pažymėta, kad derėtų vadovautis EBPO rekomendacijomis ir modeliu, kaip naudoti migrantų pritraukimo ir integravimo sistemas. Lietuvoje nemažą patirtį šioje srityje sukaupė organizacija „Investuok Lietuvoje“.
Akivaizdu, kad demografijos politika yra kompleksiška. Ji apima ne tik šeimos ir gimstamumo skatinimo politiką, bet ir Lietuvos diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politiką. Taip pat ne mažiau svarbi užsienio šalių studentų, užsienio šalių ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą politiką bei lankstus ir selektyvus požiūris į aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų pritraukimą.
Komitetas, pripažindamas, kad parengtas Seimo rezoliucijos projektas yra gyvybiškai svarbus, parengtas iš esmės kompleksiškai ir kokybiškai bei atitinkantis Valstybės pažangos strategijos Lietuva 2050 tikslus ir ambicijas pritarė rezoliucijos teikimui Seime.
Tai anaiptol – ne naujas klausimas. Dar praeitais metais Ateities komitetas priėmė rezoliuciją „Dėl šalies demografinės politikos ir visuomenės raidos ateities“, kuri suaktualino gyventojų skaičiaus problemas ir jų sprendimo būdus kaip egzistencinį iššūkį, kuris negali būti atidėliojamas.
lrs.lt informacija
P.S. Jūsų ateities Komiteto nariai
