Seimas, atsižvelgdamas į gyventojų prašymus, priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, „subalansuodamas gyventojų ir ūkio subjektų interesus”.
Seimo Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui pasakojo, kad visi sanitarinių apsaugos zonų turėtojai – ūkio subjektai, kurie vykdo taršią veiklą (fermos ar įmonės), jau senokai turėjo įregistruoti savo sanitarines apsaugos zonas, o dabar tai privaloma:
„Sanitarinės apsaugos zonos buvo numatytos Vyriausybės nutarimuose, bet jos neatsispindėjo jokiuose registruose ir dėl šios priežasties savivaldybės leido tose teritorijose įsikurti žmonėms, statyti, vykdyti plėtrą ir dabar turime situaciją, kada vyksta gyvenimas, stovi gyvenamieji namai, mokyklos, vaikų darželiai ir kiti pastatai teritorijose, kurios realiai jau prieš 30 metų buvo sanitarinės apsaugos zonos. Tokiu būdu įmonės ir gyventojai priartėjo vienas prie kito.“
Kilus problemoms Vilniaus rajone, parlamentarai ėmėsi tvarkyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Atitaisant istorinę klaidą, priimtas sprendimas, kad žmonėms, atsidūrusiems sanitarinės apsaugos zonoje, būtų netaikomi apribojimai.
„Jei jūs turite namą sanitarinėje apsaugos zonoje, negalite jo perstatyti (galite tik renovuoti), padalinti sklypo. Statyti naują namą, vykdyti komercinę veiklą praktiškai tampa nebeįmanoma. Mes visus šiuos apribojimus nuimame, paliekame tik tai, kad negalima keisti žemės paskirties, kad nebūtų didesnės plėtros, bet visa tai, kas jau vyksta – gyvenamoji ar komercinė paskirtis, visuomeninių pastatų paskirtis – viskas funkcionuoja taip, kaip anksčiau – mes jiems netaikome sanitarinės apsaugos zonos apribojimų“, – sakė A. Gedvilienė.
Komiteto vadovė pažymėjo, kad, nepaisant to, jog gyventojai atsidurs sanitarinėje apsaugos zonoje, jų gyvenamoji zona higieniniu požiūriu vis tiek turės atitikti visus higienos reikalavimus.
Pasak A Gedvilienės, įgyvendinat 2019 metais priimtą klaidos taisymo mechanizmą, priimtomis pataisomis įmonėms dar dvejiems metams pratęsiama galimybė įregistruoti sanitarines apsaugos zonas, atliekant poveikio sveikatai vertinimą:
„Įregistruoti zonas įmonės galės palengvinta tvarka, t. y. negaunant sutikimo iš žmonių, bet, kaip jau sakiau, žmonėms automatiškai galios išimtys – jiems nebus taikomi apribojimai.“ Įstatyme įtvirtinta, kad ūkio subjektai, kurie jau pradėjo sanitarinės apsaugos zonos registravimo procedūrą ir turi tai patvirtinančius dokumentus, juos turi pristatyti į Registrų centrą, taip užregistruoti teritoriją, gali nebedaryti poveikio visuomenės sveikatos vertinimui, o tiems, kurie nepradėjo klaidos taisymo procedūros, bet gali tokia procedūra pasinaudoti, suteikiame galimybę dar dvejus metus tai daryti, bet jie tokiu atveju turi atlikti poveikio sveikatai vertinimą.“
Aplinkos komiteto vadovė pabrėžia, kad Seimo priimtas sprendimas užtikrina gyventojų interesų apsaugą: „Žmonės tikrai gali būti ramūs, kadangi jų turtinės teisės nebus apribotos. Mes sprendžiam taip, kad jie ir toliau savo turtu, jeigu jis buvo kitos paskirties, galės disponuoti nevaržomai, na o įmonėms, ieškodami sutarimo, balanso, leidžiam dar du metus per klaidos taisymo mechanizmą, įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas.“
Įstatyme įtvirtinta, kad jei sanitarinės apsaugos zonos nebus įregistruotos iki 2025 metų, įmonės negalės tęsti veiklos.
Kalbėdama Seimo posėdyje komiteto pirmininkė pažymėjo, kad tai yra laikinas sprendimas ir paragino Vyriausybę grįžti prie šio įstatymo projekto ir peržiūrėti jį sistemiškai: „Jeigu mes nedarysime sisteminių sprendimų, visa Lietuva gyvens apsaugos zonose ir sanitarinėse apsaugos zonose. Todėl mes turime peržiūrėti savo dabartinį reguliavimą ir rasti aukso vidurį tiek ūkio subjektams, tiek ir gyventojams.“
Už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas balsavo Seimo narių 101, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 6 parlamentarai.
lrs.lt informacija
