Gruodžio 15 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija (SSPK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą ir aiškinosi, kaip vyksta pasirengimas įgyvendinti naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją, įsigaliosiančią nuo 2023 m. liepos 1 d.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė informavo apie parengiamuosius įstatymo įgyvendinimo darbus, kurie, pasak jos, vykdomi intensyviai ir pagal planą. Viceministrė pabrėžė, kad darbo grupėse vyksta diskusijos, esama skirtingų nuomonių. Ministerijos atstovė akcentavo, kad šiuo metu yra rengiami įvairūs aprašai, poįstatyminiai teisės aktai, susiję su apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įsigaliojimu, taip pat pradėtas rengti pagalbos smurto aukoms algoritmas, formalizuojamos akreditacijos sąlygos pagalbą teikiančioms organizacijoms.
Apie palyginti sklandų pasirengimo procesą kalbėjo ir Policijos departamento bei Generalinės prokuratūros atstovės.
Kitokią nuomonę išsakė nevyriausybinių organizacijų atstovai. Asociacijos „Vilniaus moterų namai“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė teigė, kad būtina sustabdyti naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo procesą ir sukurti darbo grupę, kuri parengtų naują įstatymo redakciją. Pasak L. H. Vasiliauskės, šiemet priimtos įstatymo pataisos griauna daugelį metų kurtą teisinę sistemą.
Kritines pastabas ir abejones dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suformuotų darbo grupių veiklos išdėstė Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė, daug metų dirbanti specializuotos kompleksinės pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims srityje.
J. Cinskienei didžiausią nerimą kelia pernelyg žemai nuleista akreditacijos „kartelė“ įstaigoms, siekiančioms įgyti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Pasak kalbėtojos, tai reiškia, kad smurto aukos vietoj specializuotos kompleksinės pagalbos ateityje gali gauti tik socialines paslaugas, kurios šiuo atveju būtų nepakankamos.
SSPK narė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, kad nesusikalbėjimas prasideda nuo konceptualių dalykų, dėl skirtingų sąvokų vartojimo. Seimo narė pabrėžė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų būti atidesnė nevyriausybinių organizacijų atstovų kritinėms pastaboms.
Vertindamas posėdžio dalyvių pasiūlymus ir argumentus, Komisijos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad „diskusija buvo labai emocionali, ir tai rodo, kad prasidėję parengiamieji įstatymo įgyvendinimo darbai nebus lengvi, o reikalaus papildomų diskusijų ir tarpusavio pasitikėjimo didinimo“.
Jis taip pat pažymėjo, kad „įvyko labai svarbi diskusija, kuri leido geriau suprasti, kur esame, ir kokius sunkumus dar teks įveikti. Jau priimant aptariamo įstatymo naują redakciją, buvo aišku, kad bus „karštų taškų“. Politikas, be kita ko, apgailestavo, kad nebuvo priimta nuostata, jog smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties atžvilgiu, į tai, jo nuomone, turi būti orientuota visa prevencija.
„Turime pripažinti, kad tokia yra daugumos Seimo narių pozicija. Reikia galvoti, ką galime padaryti geriausiai su priimta įstatymo versija“, – sakė A. Navickas. Seimo narys pabrėžė, kad „labai svarbu, jog aiškiai viešai pasakytume – smurtas artimoje aplinkoje yra labai didelė žmogaus teisių problema.
Būtent žmogaus teisių, o ne vien socialinė. Tikiu, kad susitarimas gali būti pasiektas, tikrai nereikia iš naujo kurti įstatymo, nes ir dabar didžiausia problema – ne teisinės formuluotės, bet praktinis įgyvendinimo lygmuo.“
SSPK pirmininkas teigė, kad „šiandien daugiausia aistrų kelia akreditacijos kriterijai – įstatyme nustatyti reikalavimai įstaigoms, siekiančioms įgyti teisę teikti specializuotą kompleksinę pagalbą. Todėl būtina grįžti prie jų aptarimo 2023 m. pradžioje, kai įvyks dar keli darbo grupių posėdžiai, ir matysime, ar pavyko sušvelninti dabartinius nesutarimus.“ Be to, sakė A. Navickas, „labai svarbu į procesą įtraukti savivaldybes ir visiems judėti viena kryptimi – visos teisinės priemonės turi ginti auką ir padėti jai, o ne smurtautojui. Tokia nuostata reikalauja mąstymo pokyčio. Tikiu, kad jis vyksta.“
lrs.lt informacija
