Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui siūlant skirtingus visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelius, Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba trečiadienį planuoja svarstyti, kuris iš siūlomų modelių tinkamiausias savivaldai.
Finansų ministerija siūlo, kad atskirai būtų apmokestinami visi gyventojo turimi NT objektai, o savivaldybės galėtų nustatyti skirtingą mokesčio dydį. Tuo metu Lietuvos bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą bei nustatyti vienodus mokesčio tarifus visoje šalyje, priklausomai nuo turto vertės, niekam netaikant išimčių.
Savivaldybių asociacijos viceprezidento, Akmenės mero Vitalijaus Mitrofanovo teigimu, savivaldybei nepriimtini abu pasiūlyti gyventojų NT apmokestinimo modeliai.
„Vėl išradinėjame dviratį – juk yra juridinių asmenų NT mokestis, kodėl jo nenukopijuoti ir pritaikyti. Juo labiau, kad Registrų centre nurodomos NT turto vertės dažniausiai neatitinka tikrovės“, – BNS sakė V. Mitrofanovas.
„Bent jau Akmenėje jos yra gerokai pažemintos“, – pridūrė jis.
Mero teigimu, jam taip pat nelabai suprantama, kodėl taip vėlai – nuo 2025 metų – planuojama įvesti mokestį: „Nesuprantu, kodėl šitas mokestis negalėtų būti taikomas jau nuo kitų metų“.
V. Mitrofanovas sako, kad jei reikėtų rinktis alternatyvą, jis būtų labiau linkęs pritarti Lietuvos banko siūlomam modeliui.
„Būčiau už tai, kad NT mokestis būtų didesnis kartu su gradacija: pirmas būstas 1 proc., antras – 3 proc., jei sugebi išlaikyti trečią – dar didesnis procentas. Tačiau akivaizdu, kad prie Lietuvos banko projekto dar reikėtų padirbėti“, – sakė V. Mitrofanovas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas laikosi priešingos pozicijos – uostamiesčiui su išlygomis labiau tiktų Finansų ministerijos siūlomas modelis.
„Nesiimčiau labai kategoriškai vertinti, tačiau Finansų ministerijos modelis atrodo draugiškesnes, suteikiantis daugiau laisvės savivaldybėms, o Lietuvos banko – drastiškesnis ir labiau dramatiškas“, – BNS sakė uostamiesčio meras.
„Juo labiau, kiek teko girdėti ir gyventojams banko paskelbti dydžiai daro įspūdį“, – pridūrė V. Grubliauskas.
Mero teigimu, dabartinėje geopolitinėje ir ekonominėje situacijoje bet kokie nauji mokesčiai turėtų būti vertinami labai „santūriai ir atsakingai“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyboje dirba 21 miestų ir rajonų meras.
Pagal ministerijos pasiūlytą naują NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. Toks jo įsigaliojimo laikas siūlomas, nes naujas mokestis būtų įtrauktas į 2024 metų biudžetą (jo įtraukti į 2023 metų biudžetą nebus suspėta), iki 2024 metų liepos savivaldybių tarybos turėtų patvirtinti tarifus, kad po pusmečio mokestis įsigaliotų.
Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
Autorius Remigijus Bielinskas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
