Paskutinio mėnesio sekmadienio (kovo 28 d.) naktį suksime laikrodžių rodykles valanda į priekį. Kasmetinis perėjimas prie vasaros laiko džiugina laukiančius ilgesnių šviesių vakarų, tačiau neigiamai sutinkamas mėgstančių rytais ilgiau pamiegoti. Metas po laiko persukimo tampa darbingesnis ir draudikams – pastebėta, kad tuomet šokteli avaringumo statistika.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad išnagrinėjus keleto pastarųjų metų eismo įvykių statistiką pastebėta, jog daugiausiai eismo įvykių fiksuojama ne pačiomis pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo, o savaitės vidurio link.
„Sekmadieniai persukus laiką paprastai būna ramesni, matyt, žmonės stengiasi išnaudoti sutrumpėjusią dieną pasyviam poilsiui. Tačiau jau nuo pirmadienio eismo įvykių skaičiai pradeda augti, piką pasiekia antradienį ir trečiadienį, o panašus avaringumo lygis išsilaiko iki savaitės pabaigos. Todėl būtų geriausia, kad gatvėje ir prie vairo itin atidūs būtume tol, kol prie naujo režimo adaptuosis tiek mūsų organizmas, tiek automobilių srautai keliuose. Po kurio laiko žmogaus organizmas pripranta prie naujo laiko ir viskas vėl grįžta į senas vėžias“, – sako A. Žiukelis.
Jo teigimu, iš keleto pastarųjų metų išsiskiria tik 2020-ieji, kuomet didesnis avaringumo šuolis nefiksuotas dėl judėjimą šalies viduje stipriai pakoregavusio karantino.
Naktį „kertame“ laiko juostą
Draudikai pastebi, kad po laiko persukimo tam tikros eismo įvykių aplinkybės tampa dažnesnės. „Pastebėjome, kad persukus laiką keliskart padaugėja eismo įvykių parkuojantis, daugiau fiksuojama avarijų, sukeltų važiuojant atbuline eiga ar atsitrenkiant į kito automobilio galinę dalį. Tikrai pasitaiko žmonių, kuriems laiko persukimas išbalansuoja visą paros ritmą, tad ir vairuotojai bei kiti eismo dalyviai būna išsiblaškę, gal neišsimiegoję, labai skuba ir dėl to neįvertina visų aplinkybių“, – aiškina A. Žiukelis.
Kad laiko persukimas gali neigiamai paveikti savijautą – atsiranda nemiga, įtampa, sunkiau susikaupti – tvirtina ir daugelis žmonių, ir medikai, ir mokslininkai. JAV Kolorado universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog pirmąją savaitę po pavasarinio laiko persukimo JAV fiksuojama 6 proc. daugiau sunkių avarijų. Tokia išvada padaryta išanalizavus beveik 733 tūkst. eismo įvykių nuo 1996 iki 2017 metų. Procentai, ko gero, būtų dar didesni, jei tyrėjai būtų analizavę ne tik sunkius, bet ir visus kitus užfiksuotus eismo įvykius.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad neigiama laiko persukimo įtaka žmogaus organizmui labiausiai pasireiškia pirmomis dienomis, tačiau adaptacija gali trukti iki dviejų savaičių. A. Žiukelio teigimu, bendrovės statistika rodo, kad didžiausia avaringumo rizika yra pirmąją savaitę.
Kai kurie mokslininkai laiko persukimą net vadina mažuoju laiko juostų kirtimu, lygindami jį su laikinais savijautos ir miego pokyčiais, kuriuos sukelia skrydis lėktuvu, kertant laiko juostas.
Mieguistumas gali prilygti alkoholio poveikiui
A. Žiukelis sako, kad pagrindinė problema po pavasarinio laiko persukimo yra sumažėjęs miego kiekis ir dėl to galintis atsirasti nuovargis, išsiblaškymas ir mieguistumas. Prie visų šių aspektų vairuotojų kantrybę šiemet gali mėginti ir kiek didesni automobilių srautai miestuose, nes į mokyklas grįžta mokiniai. Draudimo eksperto teigimu, pamažu grįžtame į tą realybę, kurioje miestų gatvėse beveik nuolat formuojasi spūstys.
Persukus laiką daugelis skundžiasi kurį laiką jaučiamu mieguistumu. „Tokia būsena ganėtinai pavojinga: sulėtėja sprendimų priėmimo greitis, pailgėja reakcijos laikas, darosi sudėtinga susikoncentruoti ir tinkamai pasverti visas aplinkybes. Ne veltui vairavimo ekspertų mieguistumas neretai prilyginamas apsvaigimui nuo alkoholio.
Tie, kam laiko persukimas sukelia blogą savijautą, turėtų jam ruoštis iš anksto ir likus keletui dienų pradėti po truputį koreguoti miego režimą. Na, o visiems mums derėtų būti pakantesniems ir kultūringesniems kelyje – ir sėdint prie automobilio vairo, ir važiuojant dviračiu ar einant pėsčiomis“, – pataria pašnekovas.
