Prezidentas Gitanas Nausėda Miuncheno saugumo konferencijoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Nacionalinės gynybos ir ginkluotųjų pajėgų komiteto sekretore Natalia Pouzyreff diskutavo apie Europos saugumo padėtį ir NATO stiprinimo strategijas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad pagrindinė grėsmė Europai išlieka nepakitusi – ji buvo, yra ir bus Rusija. „Dabar šie barbarai yra arčiau mūsų durų nei kada nors anksčiau. Privalome juos sulaikyti“, – sakė Prezidentas.
Diskusijoje daug dėmesio skirta NATO įsipareigojimams, kurie, pasak Prezidento, turi būti realiai įgyvendinti. Prezidentas G. Nausėda akcentavo poreikį įgyvendinti NATO viršūnių susitikimuose Vilniuje ir Vašingtone priimtus sprendimus.
Lietuvos vadovas pabrėžė naštos pasidalijimo svarbą, primindamas, kad nors NATO gynybos biudžetas siekia 1,5 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, didžiausia dalis tenka JAV, o Europos indėlis vis dar yra nepakankamas. Jis paragino Europos šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir didinti savo gynybos biudžetus bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Šiemet skyrėme 4 proc. BVP, o iki 2030 m. planuojame kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Tai yra investicija į mūsų saugumą“, – sakė Prezidentas.
Daug dėmesio skirtas strateginės partnerystės su JAV ir NATO vienybės svarbai Prezidentas akcentavo, kad NATO vienybė yra nepakeičiama atgrasymo priemonė ir kad NATO pajėgumai, JAV kariai Europoje bei kolektyvinė gynyba yra esminiai sulaikant Rusijos agresiją. „Dešimtmečiais JAV buvo pagrindinė Europos saugumo garantija. JAV buvimas Europoje ir stiprus transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbūs mūsų saugumui. Mums reikia ir toliau stiprinti partnerystę su JAV ir kitomis ne Europos valstybėmis NATO sąjungininkėmis“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat ragino siekti glaudesnio ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse. „Jungtinė Karalystė yra viena svarbiausių NATO sąjungininkių, su ja mus sieja bendros vertybės ir strateginiai interesai“, – sakė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti Europos gynybos pramonę ir paragino ES skirti papildomų išteklių gynybai. „Turime išplėsti finansavimo mechanizmus, kad galėtume spręsti neatidėliotiną poreikį didinti Europos gynybos pramonės ir technologijų bazę, kad ji būtų pajėgi įveikti tiek artimiausius, tiek ilgalaikius iššūkius. Privalome investuoti dabar, nes saugumas negali laukti iki kito finansavimo planavimo ciklo“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai Prezidentas atmetė bet kokias „greito susitarimo“ idėjas, kurios reikštų Ukrainos kapituliaciją. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Europa turi užtikrinti nuolatinį ir patikimą ginkluotės tiekimą, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir karinius mokymus Ukrainoje ir investuoti į jos gynybos pramonę. „Mūsų tikslas turi būti aiškus: ne tik užbaigti karą, bet ir sustabdyti Rusijos agresiją“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
lrp.lt nuotr.
