Vasario 6 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Dmitrijų Bakanovą vietoj Jurijaus Borisovo Rusijos valstybinės kosmoso korporacijos „Roscosmos” generaliniu direktoriumi. Bakanovo paskyrimu siekiama išspręsti „Roskosmos” ištikusias problemas, įskaitant finansinius ir ekonominius sunkumus, neefektyvumą ir Vakarų partnerystės praradimą po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Šis pokytis „Roscosmos” vadovybėje reiškia, kad keičiasi organizacijos komercializacijos kryptis. Ankstesni „Roscosmos” vadovai buvo Dmitrijus Rogozinas ir Borisovas.
Bakanovo paskyrimas rodo, kokie yra Rusijos prioritetai kosmoso srityje, ir seka po kelių paaukštinimų, kuriais labiau susidomėjo ekonomistai bei auditoria nei politikamo ar kariuomenės vadai strateginiuose sektoriuose, įskaitant gynybą ir kosmosą.
Bakanovui pavesta spręsti įsisenėjusias viešųjų pirkimų neefektyvumo problemas ir didinti korporacijos patrauklumą privatiems investuotojams.
Būdamas generaliniu direktoriumi, Bakanovas taip pat turės glaudžiai bendradarbiauti su Rusijos gynybos ministerija kosmoso valdymo, kontrolės, ryšių, kompiuterių, žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos tarnybomis.
2015 m. įsteigta valstybinė kosmoso korporacija „Roscosmos” atsirado visapusiškai restruktūrizavus Rusijos federalinę kosmoso agentūrą. Būdama svarbiausia Rusijos kosmoso organizacija, ji veikia ir kaip valstybinė korporacija, ir kaip vyriausybinė agentūra.
Sunku pervertinti „Roscosmos” vaidmenį remiant Rusijos karinius pajėgumus – tai pagrindinis Gynybos ministerijos viešųjų pirkimų šaltinis. Korporacija gamina raketas, kosminius laivus ir palydovų sistemas, įskaitant SSRS sukurtą „Sojuz”.
Roskosmos kontroliuoja aštuonis procentus Rusijos karinės pramonės rinkos, t. y. trimis procentais daugiau nei Rosatom, Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė.
Iš savo pirmtakų Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje „Roskosmos” paveldėjo sudėtingą biurokratinę struktūrą. Jai sunkiai sekėsi komercializuoti projektus ir ji nuolat priklausė nuo vyriausybės finansavimo.
Per kelerius metus daugybei projektų nepavyko pritraukti tvarių investicijų už vyriausybės ir gynybos sektorių ribų, pavyzdžiui, raketai „Angara-5”, kuri, kaip pranešama, buvo per brangi komerciniam naudojimui.
Priešingai nei valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom”, „Roscosmos” buvai griežtai sukritikuota dėl neekonomiško išlaidavimo ir neefektyvaus viešųjų pirkimų proceso. 2011-2015 m.
„Roscosmos” viešųjų pirkimų neefektyvumas pasireiškė tuo, kad sutartys buvo sudaromos su vieninteliais tiekėjais, buvo išpūstos viešųjų pirkimų išlaidos ir pernelyg didelės pridėtinės išlaidos. Kai kuriose sutartyse buvo nepagrįstai padidintos kainos, o didelės pridėtinės išlaidos buvo naudojamos nesusijusioms išlaidoms padengti, todėl kilo susirūpinimas dėl netinkamo valdymo ir gamybos pajėgumų trūkumo. Pavyzdžiui, perkant septynis palydovus „Gonets-M” iš Rusijos palydovų gamintojo „ISS Reshetnev”, per didelė kaina siekė apie 360 mln. rublių (beveik 4 mln. JAV dolerių).
Panašiai, įsigyjant keturias „Proton” raketas, pridėtinės išlaidos buvo 3,5 karto didesnės nei darbuotojų darbo užmokesčiui skirtos lėšos, o tai rodo arba neefektyvumą, arba galimą netinkamą lėšų paskirstymą, arba ir viena, ir kita. Be to, „Roscosmos” buvo tikrinama dėl daugybės korupcijos skandalų, susijusių su jos vadovaujančiais darbuotojais. 2019 m. korporacijai iškelta daugiau kaip 15 baudžiamųjų bylų.
Dabartinis Rusijos gynybos ministras ir buvęs prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Belousovas 2017 m. kritikavo „Roscosmos” už tai, kad ji visiškai pasikliauja valstybės biudžetu ir veikia praktiškai be pelno.
Dėl finansavimo trūkumo buvo bandoma pritraukti privačių investicijų leidžiant „Roscosmos” išleisti obligacijas. Pranešama, kad nuo 2022 m. „Roscosmos” prarado 180 mlrd. rublių (1,95 mlrd. JAV dolerių), visų pirma dėl sutarčių su Vakarų partneriais nutraukimo po Rusijos invazijos į Ukrainą. 2024 m. gruodį tuometinis generalinis direktorius J. Borisovas teigė, kad iki metų pabaigos korporacija taps pelninga, iš dalies dėl naujų sutarčių su tokiomis šalimis kaip Indija, Kinija, Iranas, Alžyras ir Pietų Afrika. „Roscosmos” finansinio atsigavimo tvarumas tebėra neaiškus, ypač atsižvelgiant į Rusijos tarptautinę izoliaciją, tebesitęsiantį sankcijų režimą ir platesnio masto iššūkius, su kuriais susiduria Rusijos kosmoso sektorius.
Nuotolinio stebėjimo palydovai laikomi ypač pelningais privačioms investicijoms, nes operatoriai parduoda didelės skiriamosios gebos vaizdus ir geoerdvinius duomenis klientams, įskaitant vyriausybines agentūras ir gynybos rangovus. 2024 m. balandį Rusijos Valstybės Dūma priėmė teisės aktą, leidžiantį „Roscosmos” komercializuoti savo palydovinių vaizdų ir duomenų paslaugas, ir taip pakeitė ilgalaikę praktiką, pagal kurią šie ištekliai vyriausybės klientams buvo teikiami nemokamai. Nepraėjus nė mėnesiui nuo paskyrimo, V. Bakanovas pasiūlė naujų kosmoso projektų kartu su Baltarusija, įskaitant dėl Rusijos ir Baltarusijos nuotolinio stebėjimo palydovinių sistemų integravimo per Sąjunginę valstybę.
J. Borisovas pripažino, kad „Roscosmos” pastangos sudominti nevalstybines įmones buvo nesėkmingos
Be to, „Roscosmos” neseniai paskelbė pradedanti projektą „Daugelio palydovų orbitinės grupės kūrimas”, kurio užduotis – iki 2023 m. sukurti 650 palydovų grupę, neįskaitant komercinių palydovų. Pasak J. Borisovo, šis projektas sustiprins Rusijos pozicijas kosmose ir leis pramonei užtikrinti Rusijos technologinį suverenumą šioje srityje, nes kiekvienas palydovas taps „Rusijos akimis, ausimis ar balsu kosmose”.
Šis projektas atitinka V. Putino daugelį metų teikiamą prioritetą sukurti orbitinių palydovų žvaigždyną. 2024 m. jis aiškino, kad „nesėkmės” kuriant ryšių, televizijos ir radijo transliacijoms skirtą palydovų grupę „jokiomis aplinkybėmis negali būti leidžiamos”. Tai atkartoja 2013 m. V. Putino pareiškimą, kad „[tik] subalansuota karinės ir dvejopos paskirties palydovų grupė gali padėti mums pasiekti reikiamų rezultatų”.
Anot V. Putino, šie rezultatai apima pažangias technologijas, atitinkančias „šiandienos poreikius ir rytojaus karo metodus”, nes „ginkluotosios pajėgos bus mažai veiksmingos be [ryšių, navigacijos, žvalgybos ir taikinių nustatymo] paramos iš kosmoso”.
Pažanga kuriant šią palydovų grupę rodo, kad Rusijos palydovų pramonė gali pakeisti savo nuolatinę kovą siekiant neatsilikti nuo JAV ir Kinijos konkurentų. Sausio 1 d. duomenimis, Rusija kosmose turi 307 palydovus (įskaitant nuotolinio stebėjimo palydovus), o tai palyginti su 8 393 Jungtinių Valstijų palydovais yra labai mažai.
Privačių palydovų rinkos sukūrimas pasirodė esąs neatidėliotinas iššūkis. J. Borisovas pripažino, kad „Roscosmos” pastangos sudominti nevalstybines įmones buvo nesėkmingos, teigdamas, kad „kol investuotojas nematys tiesioginės naudos, galite jam duoti į snukį, galite duoti bet ką, jis vis tiek neinvestuos [į privačius palydovus]”. Nors šiuo metu yra aštuonios privačios įmonės, kurios pareiškė norą dirbti su „Roscosmos” pagal valstybinę sutartį, „Roscosmos”, norėdama pritraukti daugiau investicijų ir išplėsti privatų Rusijos kosmoso sektorių, turi įgyti investuotojų pasitikėjimą.
Bakanovas turi daug patirties valdant palydovines technologijas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Prieš paskyrimą Bakanovas buvo GLONASS – Rusijos palydovinės navigacijos sistemos, teikiančios vietos nustatymo informaciją, analogišką vakarietiškajai GPS, – valdybos pirmininkas. Nuo 2011 m. iki 2019 m. jis buvo „Roscosmos” ryšių palydovų patronuojamosios įmonės „Gonets”, kurios dalis priklausė privačioms bendrovėms, generalinis direktorius. Panašu, kad Kremlius tikisi, jog Bakanovo vadovavimas bus pakankamai stiprus signalas, skatinantis didesnes privačias investicijas į kosmosą, atsižvelgiant į jo darbo su privačiuoju sektoriumi patirtį.
Bakanovo paskyrimas ryškina kitą tendenciją – auditorią, ypač susijusių su kariuomene, iškilimą į valdžios postus.
Rusijai aršiai įsiveržus į Ukrainą, o tai mažina ribotus išteklius, šios šalies vyriausybė siekia efektyvinti veiklas įvairiuose sektoriuose, įskaitant kosmoso projektus. Ryškus pavyzdys – dabartinis gynybos ministras Andrejus Belousovas, kuris anksčiau buvo Rusijos ekonomikos plėtros ministru.
Belousovas buvo paskirtas pakeisti Sergejų Šoigu 2024 m. gegužę. Tai tikriausiai buvo dalins atsakas į virtinę korupcijos skandalų Gynybos ministerijoje, įskaitant tokius veikėjus kaip gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas. Informacinių technologijų bendrovėje „Sitronics” 2008-2011 m. Bakanovas nuo audito specialisto pakilo iki įmonės pirkimų skyriaus vadovo.
Pastaruoju metu jis vadovavo pastangoms sukurti Nacionalinę skaitmeninę transporto ir logistikos platformą (GosLog), kuria siekiama padidinti transporto sektoriaus efektyvumą skaitmeninant ir suvienodinant biurokratinius procesus, susijusius su logistikos valdymu geležinkeliuose, aviacijoje ir jūrų transorto įmonėse.
Vos paskirtas Bakanovas ėmėsi veiksmų, primenančių Belousovo vykdytą plataus masto personalo pertvarką Gynybos ministerijoje. Bakanovas atleido du direktoriaus pavaduotojus ir „Roscosmos” mokslinių tyrimų instituto „TsNIIMash” vadovą.
Jis taip pat atleido Dmitrijų Jermijenką, NPO „Lavočkinas”, pagrindinės kosminės įrangos gamintojos ir pagrindinės palydovų technologijų tiekėjos, vadovą. Oficialiame pranešime spaudai šie pokyčiai įvardijami kaip būtini siekiant suderinti vadovų komandą su dabartiniais pramonės tikslais ir prioritetais.
Įsišaknijęs „Roscosmos” neefektyvumas, finansavimo trūkumas ir galimybės užmegzti Vakarų partnerystę praradimas dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą verčia abejoti Bakanovo reformų sėkme. Šių reformų veiksmingumas siekiant išspręsti įsisenėjusias Roskosmoso problemas gali būti per mažas ir per vėlyvas.
Mikael Pir-Budagyan, Eurasia Daily Montor
