Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos.
Vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pažymėjo, kad tai yra „sunkus“ sprendimas, ir užsiminė, kad tokiu būdu mėginama „išgelbėti“ liberaliųjų sluoksnių pagarbą pelniusį leidinį nuo visiško uždarymo.
„Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų“, – sakoma jo pranešime.
„Novaja gazeta“ apie laikiną užsidarymą paskelbė jau ilgiau mėnesiui tęsiantis Rusijos atviram karui prieš provakarietišką Ukrainą.
„Gavome dar vieną įspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba. – Stabdome mūsų laikraščio leidybą mūsų tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki „specialiosios operacijos Ukrainoje“ pabaigos.“
Laikraštis, kurio vienu iš įkūrėjų 1993 metais tapo buvęs paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, yra vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.
Pranešimas apie laikiną užsidarymą pasirodė Ukrainoje jau žuvus tūkstančiams žmonių, o daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių palikus savo namus. Tai didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Anksčiau pirmadienį „Novaja gazeta“ darbuotojai sužinojo apie jau antrą per pastarąją savaitę „Roskomnadzor“ įspėjimą.
Laikraščio atstovė Nadežda Prusenkova sakė, kad „Novaja gazeta“ vis dar neturi šio įspėjimo kopijos ir kad apie šį priežiūros tarnybos žingsnį buvo sužinota „iš naujienų“.
Jeigu žiniasklaidos priemonė gauna mažiausiai du „Roskomnadzor“ įspėjimus per metus, teismas gali ją uždaryti.
„Jei mes nesustosime, licencija iš mūsų bus atimta teisme“, – sakė N. Prusenkova.
„Nuostoliai ir sunaikinimas“
D. Muratovas sakė, kad oficialūs įspėjimai yra reakcija į „Novaja gazeta“ pastangas nušviesti konfliktą Ukrainoje ir apskaičiuoti „nuostolius ir sunaikinimą“ tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje.
Laikraštis Rusijos valdžiai neįtinka net paskelbęs, kad turės dirbti „karinės cenzūros sąlygomis“.
Kovo pradžioje „Novaja gazeta“ pranešė, kad turės laikytis naujai priimto įstatymo, numatančio įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie Rusijos armiją.
Praeitą savaitę „Roskomnadzor“ pareiškė, kad „Novaja gazeta“ nepažymėjo viename savo straipsnyje minimos nevyriausybinės organizacijos kaip „užsienio agentės“, tokiu būdu pažeisdamas Rusijos įstatymų reikalavimus.
Rusijoje pastaraisiais metais vyko beprecedentis susidorojimas su nepritariančiaisiais vyriausybės politikai ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių buvo įvardytos „užsienio agentėmis“. Ši etiketė tradiciškai turi neigiamas konotacijas visuomenėje ir atveria kelią priekabesniems valstybės tarnybų patikrinimams.
Pats „Novaja gazeta“ irgi yra paskelbtas „užsienio agentu“.
Tačiau net dabartinėmis sąlygomis „Novaja gazeta“ pareiškimas šokiravo.
„Viskas, šalyje nepriklausomos žiniasklaidos nebėra. Visiška cenzūra“, – parašė garsus opozicijos tinklaraštininkas „StalinGulag“.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) paragino Rusijos valdžią „sustabdyti šią cenzūros politiką“.
D. Muratovas praeitais metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su filipiniete Maria Ressa (Marija Resa) už jų pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.
Praeitą savaitę D. Muratovas sakė, kad jo laikraštis nusprendė paaukoti gautą aukso medalį fondui, teikiančiam pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
BNS, Užsienio naujienų skyrius
