XVII a. pirmaisiais metais Abiejų Tautų Respublikos pajėgos užėmė daug švedų pilių, tarp kurių – Valmiera, Rakverė, Paidė. Pajėgos įžengė net į Livonijos šiaurę. Tačiau, kaip dažnai būna kare, smagiai įsibėgėjusiam puolimui netrukus pritrūksta resursų ir jis pradeda strigti.
Lenkijos Karalystei neprisidedant prie tolesnio finansavimo, 1602-1603 m. vadovavimą perėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (1570/1571-1621). Nors lenkai retkarčiais nedidelėmis pajėgomis prisidėdavo prie operacijų, iš esmės toliau visas kovas su švedais Livonijoje tęsė LDK kariuomenė.
Chodkevičius, sėkmingai vystantis puolimą ir atsiradus galimybei užimti Taliną ir Narvą, susiduria su ta pačia problema – nutrūkusiu finansavimu. Atlyginimo negaunantys kariai pradėjo maištauti. O ir pati kariuomenė buvo negausi – kiek mažiau nei 4000 raitelių ir pėstininkų ir 7 artilerijos pabūklai. Negaudamas finansavimo iš karaliaus Zigmanto Vazos (1566-1632), didysis etmonas kariuomenę išlaikė savo pinigais.
Reikalus sunkino iš Švedijos karalius Karolis IX (1550-1611), 1605 m. rugpjūtį atplukdęs 14000 karių. Buvo ne tik švedai, bet ir vokiečių, olandų, škotų, prancūzų, danų samdinių ir pats karalius. Jie išsilaipino prie Rygos, Pernu ir Talino ir susijungę ketino užimti Rygą. Chodkevičius bandė užkirsti susijungimą, tačiau švedams pavyko ir rugsėjo 23 d. jie apgulė Rygą.
Nutraukusi Rygos apgultį Švedijos kariuomenė rengėsi pulti, bet kelią prie Salaspilio pastojo lietuviams ir įviliojus priešo karius į nepatogias pozicijas miškingose kalvose. Švedai turėjo gerokai nustebti, kai Chodkevičius su nedideliu raitelių būriu puolė pirmas.
Patogioje lietuviams kautis pakalnėje švedams buvo smogta visa jėga. Per maždaug keturias valandas mūšio lauke atgulė apie devynis tūkstančių švedų karių ir dar pusantro tūkstančio pateko į nelaisvę. O kur dar dešimtys lietuvių užgrobtų švedų vėliavų, pabūklų ir gurguolių. Chodkevičiaus kariuomenė nuostoliai siekė apie tris šimtus žmonių (apie šimtą žuvusių ir apie du šimtus sužeistų) ir apie tris šimtus žirgų.
Pergalė Salaspilio mūšyje išgarsino Joną Karolį Chodkevičių visoje Europoje. Jį sveikino Europos valdovai, pergalės proga Flandrijoje buvo audžiami gobelenai, buvo parašyta garsioji „Karolomachija“, Vilnius įspūdingai pasitiko didįjį etmoną.
Abiejų Tautų Respublikai pavyko išsaugoti Rygos miesto ir Livonijos kontrolę. Tačiau, neturint savo laivyno ir su maža kariuomene visiškai palaužti Švedijos palaužti nebuvo įmanoma. Nors ši pergalė yra viena puikiausių ir įspūdingiausių Lietuvos karybos istorijoje, visgi įvairiai sekęsi karai su Švedija dar tęsėsi ilgiau nei pusę amžiaus.
Plačiau apie Abiejų Tautų Respublikos XVII a. karus su Švedija ir jų reikšmę pasakojama šiame leidinyje.
Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus portretą, saugomą Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose, XVIII a. II pusėje nutapė nežinomas autorius.
#sarmatųkarvedžiai
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
