Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė darbo grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
„Siekiame sukurti aiškią, skaidrią ir europinius standartus atitinkančią sistemą, kurioje LRT pavesta misija būtų tiksliai apibrėžta, o nacionalinio transliuotojo valdymas būtų grindžiamas geriausiomis Europoje taikomomis skaidrumo ir efektyvios valdysenos praktikomis“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Komentuodama konservatorių ir liberalų pasitraukimą iš darbo grupės paskutinę akimirką, socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sakė, kad opozicija „spjaudėsi ugnimi ir pabėgo iš darbo grupės“.
Darbo grupės narė, socialdemokratė Indrė Kižienė parengtą projektą apibūdina kaip solidų.
„Tikrai geras, išdiskutuotas projektas: atsižvelgta ir į opozicijos nuomonę – labai daug jos siūlymų įtraukta“, – pabrėžė parlamentarė.
Svarstomu projektu apibrėžiama nacionalinio transliuotojo misija, steigiamas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba, LRT taryba išplečiama nuo 12 iki 15 narių: ji pasipildys asmenų su negalia organizacijų, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos ir Trišalės tarybos atstovais.
Nustatyti reikalavimai LRT tarybos nariams: jais galės būti asmenys, turintys penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Numatyta LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka: jis gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Balsų kartelė norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo lieka ta pati: reikia dviejų trečdalių balsų. Atvirai ar slaptai balsuoti, spręs LRT taryba. LRT generalinis direktorius pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
LRT su Vyriausybės įgaliota institucija turės sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, kuriose bus nustatytos užduotys ir tikslai, už kurias valstybė mokės nacionaliniam transliuotojui.
Numatoma, kad dalis pakeitimų įsigalios nuo 2027 arba 2028 metų.
Savo ruožtu Kultūros ministerija rengs pataisas dėl LRT finansavimo modelio.
Darbo grupės nariai akcentavo, kad bus laukiama Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl finansavimo modelio tinkamumo. Kol kas neaišku, kada EK priims sprendimą.
Įstatymo pakeitimų projektą parengusi darbo grupė išklausė įvairių valstybės institucijų, žiniasklaidos atstovų ir ekspertų vertinimų ir pasiūlymų.
Įstatymo pakeitimai parengti atsižvelgiant į 2024 m. priimtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą (European Media Freedom Act), kuris įpareigoja valstybes nares užtikrinti visuomeninių transliuotojų redakcinę autonomiją, apsaugą nuo politinio ir ekonominio spaudimo bei skaidrią valdymo struktūrą. Taip pat atsižvelgta į 2025 m. spalio 31 d. Valstybės kontrolės paskelbtą LRT valstybinio audito ataskaitą, kurioje rekomenduota stiprinti veiklos planavimą, finansų kontrolę ir aiškiau reglamentuoti atsakomybes.
Redakcinės nepriklausomybės garantijos
Seimo deleguoti nariai I. Kižienė ir Artūras Zuokas pristatė projektą Europos Tarybos konstitucinės teisės ekspertų institucijai – Venecijos komisijai, kuri rengia nuomonę dėl nacionalinio transliuotojo teisinio reguliavimo Lietuvoje.
Komisija buvo informuota, kad nuo preliminarios Venecijos komisijos nuomonės rengimo pradžios Lietuvos parlamente įvyko reikšmingų pokyčių. Seime sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visų frakcijų atstovai, žiniasklaidos bendruomenės nariai ir akademikai. Ši darbo grupė parengė iš esmės atnaujintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projektą, kuris bus svarstomas įprasta teisėkūros tvarka.
Akcentuota, kad projekte numatytos papildomos redakcinės nepriklausomybės garantijos, stiprinami skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmai. Seimo atstovai pabrėžė, kad diskusija dėl nacionalinio transliuotojo teisinio reguliavimo Lietuvoje vyksta siekiant suderinti redakcinės nepriklausomybės apsaugą ir skaidrų viešųjų lėšų naudojimą. Atskaitomybė už viešųjų lėšų panaudojimą, kaip pažymėta diskusijoje, neturi būti tapatinama su kišimusi į redakcinę nepriklausomybę.
Komisijai taip pat pristatytas platesnis kontekstas, kuriame vyksta diskusija dėl LRT finansavimo modelio. Lietuva didina gynybos išlaidas iki daugiau kaip penkių procentų bendrojo vidaus produkto, todėl visoms viešosioms institucijoms keliami didesni skaidrumo ir efektyvaus lėšų naudojimo reikalavimai.
Be to, EK šiuo metu nagrinėja privataus sektoriaus skundą dėl galimos valstybės pagalbos nacionaliniam transliuotojui, todėl svarbu aiškiai susieti LRT finansavimą su apibrėžta viešosios paslaugos misija.
Išklausiusi Lietuvos delegacijos informaciją, Venecijos komisija sutiko skubos tvarka įvertinti siūlomas LRT įstatymo pataisas. Tai leis Seime toliau svarstyti komisijos rekomendacijas ir tęsti dialogą su Europos institucijomis, siekiant, kad nacionalinio transliuotojo teisinis modelis būtų aiškus, skaidrus ir atitiktų Europos žiniasklaidos laisvės akto bei kitų europinių standartų reikalavimus.
Seimo valdybos sprendimu sudarytoje darbo grupėje dirbo Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Seimo nariai Ligita Girskienė, Vytautas Grubaliauskas, Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Roma Janušonienė, I. Kižienė, Artūras Skardžius, Kęstutis Vilkauskas, A. Zuokas. Darbo grupės veikloje taip pat dalyvavo žiniasklaidos atstovai Alvydas Balčiūnas, Edmundas Budvytis ir Lina Bušinskaitė. Grupėje dirbo, tačiau jos veiklai dar nepasibaigus pasitraukė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis.
Seimo LSDP frakcijos inf.
