Rusijai tęsiant karinę agresiją prie Ukrainą, kurią ji pradėjo dar 2014 metais, atplėšdama dalį teritorijų, o atnaujino 2022 metų vasario 24 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda išplatino tokį tekstą, kreipdamasis į Lietuvos žmones:
„Mielieji,
šiandien minime antrąsias žiauraus karo metines.
Rusijai nuožmiai užpuolus Ukrainą, Europoje prasidėjo seniai regėto masto žudynės.
Šimtai tūkstančių žmonių nužudyta, daugybė gyvenamųjų pastatų, pramonės ir infrastruktūros objektų sugriauta.
Puikiai žinome, kas už tai atsakingas.
Žinome, kad siautėjantį blogį pavyks įveikti tik dideliu ryžtu ir dar didesnėmis pastangomis.
Rusijos puoselėjama neapykanta grasina mūsų pasaulio tvarkai. Grasina kiekvienam iš mūsų. Todėl privalome ir toliau remti Ukrainą.
Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų Laisvės pergalę.
Ne mažiau svarbu grūdinti mūsų atsparumą, gebėjimą duoti atkirtį Blogiui. Darome tai drauge su patikimais sąjungininkais.
Turėjome pakankamai skaudžių istorinių pamokų. Dabar metas parodyti, ko išmokome!
Gitanas Nausėda,
Lietuvos Respublikos Prezidentas”
***
Vyriausybės ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės išplatintas pasisakymas ta pačia proga skamba taip:
„Per dvejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Lietuvos institucijų parama Ukrainai siekia 1 mlrd. 53 mln. eurų – tai karinė parama, parama civilinės infrastruktūros atstatymo projektams ir energetikos sektoriui, humanitarinė pagalba, nuo karo laikinai pasitraukusių asmenų priėmimas Lietuvoje, finansinė parama Ukrainai. Tai sudaro apie 1,45 proc. Lietuvos BVP. Greta Lietuvos institucijų paramos – ir daugybė pilietinės visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų solidarumo iniciatyvų, padedančių Ukrainai laimėti kovą už laisvę.
„Rusijos režimui prisiėmus „teisę“ spręsti kitų tautų likimus ir jėga perbraižyti Europos sienas, Ukraina priversta gintis nuo neišprovokuotos, brutalios Rusijos karinės agresijos jau dešimt metų, iš kurių pastarieji dveji pažymėti sunkiai suvokiamomis kančiomis, begale aukų ir praradimų. Ukraina ginasi herojiškai, kasdieniais pasiaukojimo pavyzdžiais mums primindama, kokia trapi gali būti laisvė, kodėl ji turi būti branginama ir kaip drąsiai ji gali būti ginama.
Rusija su žeme lygina ištisus miestus, civilizacijos šimtmečiais atgal nublokšdama ne niokojamą Ukrainą, bet pačią save, nes civilizaciją nuo amoralios, jėgą aukštinančios barbarybės skiria pastanga kurti, o ne troškimas naikinti, pagarba žmogaus orumui ir puoselėjama laisvė, bet ne prievartos kultas ir pasididžiavimas po savęs paliekamais kapais ir griuvėsiais. Negalime sau leisti nusisukti, neturime prabangos sustoti padėti tiems, kurie gina savo laisvę ir saugo mus, nes ir nuo mūsų priklauso, kur Rusija galiausiai sustos. Tai – prasmingiausia, ką šiandien galime padaryti vardan pergalingos, teisingos taikos Ukrainoje ir mūsų pačių ateities“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Lietuvos karinė parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sudaro arti pusės visos institucijų paramos nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai – 505 mln. Eur.
Finansinė parama – dvišalė bei skirta per tarptautines finansines organizacijas – per pastaruosius dvejus metus sudarė daugiau kaip 91 mln. Eur.
Nuo 2022 m. vasario 24-osios Lietuva skyrė generatorių, transformatorių ir kitos paramos už 13,4 mln. eurų Ukrainos energetikos sektoriui atkurti po Rusijos tikslingai vykdomų civilinės infrastruktūros bombardavimų.
Daugiau nei 16,5 mln. eurų Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondo lėšų skirta Ukrainos švietimo įstaigų atstatymui, slėptuvių jose įrengimui ir kitiems projektams.
Lietuvoje registruota daugiau kaip 84 tūkst. nuo karo laikinai pasitraukusių Ukrainos gyventojų. Tai – daugiausia moterys, vaikai ir kiti labiausiai pažeidžiami asmenys. Jų priėmimui Lietuvoje skirta virš 400 mln. eurų.
Ukrainą pasiekusios medicininės, civilinės saugos ir humanitarinės paramos vertė – daugiau kaip 23 mln. Eur.
Prisidėdama prie kovos dėl tarptautinio teisingumo, Lietuva pirmoji kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Prie šios iniciatyvos prisijungė dar 41 Europos ir pasaulio valstybė. 2023 m. kovą Teismas išdavė arešto pirmuosius orderius – Vladimirui Putinui ir Rusijos vaikų teisių kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.
***
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad per dvejus karo Ukrainoje metus visko buvo. Tačiau kartu buvo daug išskirtinio heroizmo ir pasiaukojimo, neregėto Vakarų solidarumo ir tvirto pasiryžimo remti Ukrainos kovą tiek, kiek reikės. Ir būtent dabar labai svarbu, kad mūsų dėmesys Ukrainai nė sekundei nenusilptų, o Lietuva išliktų pagalbos Ukrainai pavyzdžiu.
„Nuo mūsų ryžto priklauso labai daug. Vėliau visa tai prisiminsime kaip didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link. Agresija bus sustabdyta, agresorė išvyta iš Ukrainos teritorijos, o agresijos architektai ir vykdytojai susilauks teisėto atpildo. Mes galutinai supratome, kad negalime pralaimėti, todėl laimėsime bet kuriuo atveju“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, šiandien labiausiai norėtųsi padėkoti visiems, kurie tuos dvejus metus tvirtu žodžiu ir nuosekliu darbu rėmė Ukrainą.
„Nuoširdi padėka visiems, kurie kiek galėdami, o kartais – ir daugiau nei galėdami, rėmė pinigais. Rėmė keldami vėliavas. Dalydamiesi žinutėmis socialiniuose tinkluose. Palaikydami karo pabėgėlius ir rinkdami aukas. Kovodami su melagingomis naujienomis ir skleisdami tiesos žodį. O kartais ir tiesiogiai prisidėdami prie pasipriešinimo – ir čia, Lietuvoje, ir Ukrainoje, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Likime kartu iki galutinės pergalės! Ukrainos pergalės, kuria šis karas ir užsibaigs.“
