Šiandien sužinojau skaudžią žinią – vykdydamas kovinę užduotį Kupjansko kryptimi žuvo mano ginklo brolis, kovos draugas, šaukiniu „Ryžas“.
Rimas Armaitis
Ekscentriškas, garsus, bebaimis. Tiesmukas, nuoširdus, nenustygstantis, širdimi atsidavęs tam, kuo tikėjo. Jis buvo toks, kurio buvimą jausdavai visu intensyvumu – iki pat sielos gelmių.
Ryžas žuvo mūšyje – kaip ir svajojo dar būdamas gyvas. Jo gyvenimas buvo kovotojo kelias. Pašėlęs karys, visada pasiruošęs stoti į kovą – nesvarbu, koks būtų nuovargis ar aplinkybės.
Kartais jis sakydavo: „Aš nebijau mirties – aš bijau mamos.“ Ir tame sakiny slypėjo jo išskirtinis humoras, drąsa ir širdies giluma.
Puikiai prisimenu, kaip tu atėjai – tavo pirmąją dieną, pasirengimo etapą, tavo pirmąsias kovines užduotis. Visur ėjai su ugnele, kupinas energijos, niekada nesustojantis. Tu buvai jėga.
Ačiū tau, Ryžas, už viską. Už tai, kad Lazavėje išgelbėjai vyrų užpakalius nuo draugiškos ugnies. Holivudas galėtų pasimokyti iš tavęs – tavo veiksmai buvo tikri, nesuvaidinti, gyvi.
Amžina garbė tau, brolau. Didvyrių atminimas gyvas tol, kol plaka mūsų širdys.
Ilsėkis ramybėje brolau. Aš tave atsiminsiu – visada.
Rimas Armaitis yra profesionalus išminuotojas teisėtai atlikęs pareigas kare Ukrainoje.
