Šias metais Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Respublikos prokuratūra pasitinka žinodama, kad neįtikėtinai sudėtingas, didžiulės apimties darbas, pradėtas tragišką 1991 m. Sausio 13-osios naktį, pasiekė esminį tikslą – padėjo teismui įvykdyti teisingumą ir prisidėjo prie istorinės tiesos įtvirtinimo.
Praėjusių metų vasarą, 2022 m. birželio 30 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Sausio 13-osios įvykių byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria 67 asmenys, įvykių metu ėję aukščiausias pareigas Sovietų Sąjungos karinėse ir kitose statutinėse sovietinėse struktūrose, buvo pripažinti kaltais dėl jų įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Iš jų 2 atlieka laisvės atėmimo bausmes, o likusieji (65) nuteisti „už akių“. Dar šeši asmenys Sausio 13-osios byloje buvo nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis 1999 m. už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir kitus nusikaltimus.
Tik nuaidėjus pirmiesiems 1991 m. sausio 13-os nakties šūviams, ką tik atkurtos Lietuvos Respublikos prokuratūros prokurorai skubėjo į įvykių vietas, ligonines bei kitur rinkti ir fiksuoti tai, ką dabar saugo daugiau kaip 800 tomų Lietuvos Respublikos prokurorų surinktų ir teismui perduotų baudžiamosios bylos dokumentų.
Tuo metu niekas dar nežinojo, kad tai taps unikaliu ne tik Lietuvoje tyrimu, niekas neturėjo jokios tokių tyrimų patirties, niekas negalėjo nei padėti, nei patarti, kaip tinkamai turi būti renkami ir fiksuojami išskirtiniai karo nusikaltimų įrodymai bei tūkstančių žmonių liudijimai.
Nepaisant to ir daugybės ikiteisminio tyrimo metu patirtų kliūčių, trikdžių ir netikėtumų, tik 2010-2011 m. atsiradusių teisinių galimybių tęsti baudžiamąjį persekiojimą ir vėliau teisti teisingumo vengiančius ir besislapstančius kaltinamuosius už akių, Lietuvos prokurorai ne tik perdavė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu į teismą ir apgynė savo poziciją visų instancijų teismuose, bet šiuo metu visa šia unikalia patirtimi dalijasi su agresoriaus užpulta Ukraina ir kitomis karo nusikaltimus Ukrainoje tiriančiomis valstybėmis.
„Mes nepelnytai pamirštame, kad Lietuva kol kas yra vienintelė valstybė, kuri teisiškai įvertino buvusios Sovietų Sąjungos pareigūnų padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Tai didžiulė Lietuvos valstybės ir jos žmonių pergalė, įrodanti, jog teisingumas laimi nepaisant praėjusių metų“, – sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Atkaklus, itin kruopštus ir principingas Lietuvos Respublikos prokurorų ir teisėjų darbas išaiškinant padarytus nusikaltimus žmoniškumui bei priimant apkaltinamuosius nuosprendžius sulaukė šiuo metu karą prieš Ukrainą vykdančios Rusijos Federacijos reakcijos – 2018 m. vasarą ši valstybė ėmėsi beprecedenčio bandymo įbauginti ir paveikti pradėjusi neteisėtą savo pareigą dorai vykdžiusių Lietuvos Respublikos prokurorų, tyrėjų bei teisėjų baudžiamąjį persekiojimą.
Toks teisės ir teisingumo principus paminantis užsienio valstybės elgesys sulaukė ir tarptautinės bendruomenės pasmerkimo. 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija buvo paraginta nutraukti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos teisėjų, prokurorų bei tyrėjų, dalyvavusių tiriant 1991 m. sausio mėn. įvykius, atžvilgiu.
Tačiau ir šiandien šie mūsų pareigūnai nėra visai saugūs – tęsdama bauginimą Rusijos Federacija paskelbė kaltinimus buvusiam šios bylos prokurorui bei trims apkaltinamąjį nuosprendį priėmusiems teisėjams.
,,Lietuvos prokurorai visuomet siekė, kad asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, atsakytų už tai pagal teisinės, demokratinės valstybės įstatymus. Didžiuojuosi Lietuvos prokurorais ir labai gerbiu juos už parodytą atkaklumą, itin kruopštų ir principingą darbą išaiškinant padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir Lietuvos teisėjais už jų priimtus sprendimus“, – sako N. Grunskienė.
prokuraturos.lt
