Prieš aštuoniasdešimt metų, 1944 metų spalio 6-7 dienomis, įvyko Sedos kautynės, kuriose Tėvynės apsaugos rinktinės kariai bandė sulaikyti į vakarus besiveržiančią Sovietų Sąjungos kariuomenę.
Vokietijos pusėje kariavusią Tėvynės apsaugos rinktinę sudarė du nepilnai sukomplektuoti pulkai ir juose daugiausia kovėsi nepatyrę 18-20 metų amžiaus jaunuoliai. Pagal Vokietijos karinės vadovybės planą Rinktinės pulkai turėjo bet kokia kaina dengti SSRS kariuomenės puolamus Vokietijos karinius dalinius, duoti jiems laiko persigrupuoti. Iš viso rinktinėje buvo apie 6 tūkstančiai savanorių, tarp jų 112 karininkų, iš kurių 5 turėjo pulkininkų laipsnį. Tai Jurgis Giedrys, Mečys Kareiva, Matas Naujokas, Mykolas Kalmantas ir Kazys Pranckonis.
Rinktinei trūko ne tik patirties ir karininkų, bet ir sunkiųjų kulkosvaidžių, prieštankinių ginklų, artilerijos, minosvaidžių. Viskam labai trūko amunicijos. Rinktinė buvo organizuota kaip antrojo ešelono kariuomenė.
Seda buvo parengta žiedinei gynybai ir spalio 7-osios rytą gynėjai sulaukė keliasdešimties sovietinių tankų, remiamų šaulių divizijos, smūgio. Sedos gynėjams vienkartiniais prieštankiniais ginklais, garsiaisiais panzerfaustais, pavyko sunaikinti aštuonis T-34 tankus, iš minosvaidžių apšaudyti lydinčius pėstininkus. Visgi, trūkstant šaudmenų, netrukus rinktinės kariams teko atsitraukinėti link Barstyčių, kur, spaudžiant sovietų pajėgoms, nesėkmingai bandyta persigrupuoti.
Spaudžiami Tėvynės apsaugos rinktinės kariai pasiekė Klaipėdą, iš kur mažesnioji dalis pasitraukė į Rytų Prūsiją per Rusnę, didesnioji (apie 1000 žmonių) – per Kuršių neriją. Vokietijoje jie buvo išskirstyti į statybos pionierių kuopas, rengusias įtvirtinimus Rytprūsiuose. Prie Sedos žuvo per šimtą lietuvių. Keliasdešimt karių pateko į nelaisvę, daugelis apsuptų karių išsisklaidę ir, grįžę į gimtines, įsitraukė į antisovietinį partizaninį pasipriešinimą.
Suprantama, kodėl gerokai galingesnio priešo puolimo sulaikyti nepavyko. Visgi svarbu tai, jog bent minimaliai pavyko pristabdyti sovietų kariuomenės puolimą. O taip pat svarbu, kad Tėvynės apsaugos rinktinės kūrimas, kaip ir kuriant Vietinę rinktinę, buvo dar vienas bandymas atkurti Lietuvos kariuomenę.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukose – Sedos kautynėse dalyvavę karininkai.
01 – II-ajam Tėvynės apsaugos rinktinės pulkui vadovavęs kpt. Motiejus (Matas) Naujokas (1901–1974) Čikagoje, 1950 m.
02 – Kpt. Motiejus (Matas) Naujokas (1901–1974). II-ajam Tėvynės apsaugos rinktinės pulkui vadovavęs Motiejus (Matas) Naujokas dėvi 1934 m. modelio iškilmių uniformos švarką su apdovanojimais. Kaunas, 1937 m.
03 – Lietuvos kariuomenės Aukštųjų karininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų lektorius kpt. Antanas Novickis ir Statybos skyriaus I laidos karininkai prie Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimų, 1936 m. Sedos kautynėse dalyvavęs I-ojo Tėvynės apsaugos pulko vadas mjr. Alfonsas Urbonas – trečias iš dešinės
04 – Karo mokyklos III laidos karininkai. Kaunas, 1920 m. I-ojo Tėvynės apsaugos pulko vadas mjr. Alfonsas Urbonas – stovi trečiosios eilės viduryje (penktas iš kairės)
05 – Sedos kautynėse žuvęs Tėvynės apsaugos rinktinės I-ojo bataliono vadas majoras Petras Puodžiūnas – antras iš kairės, 1925 m.
06 – Sedos kautynių schema Nr. 1, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje
07 – Sedos kautynių schema Nr. 2, publikuota „Kario“ 1968 m. 9 numeryje
