Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje. Šalies vadovas penktadienį pasisakė diskusijoje „Fortifying the East: a dive into NATO strategy“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Edgars Rinkevičs, Suomijos Prezidentas Alexander Stubb ir NATO Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
Savo pasisakyme Lietuvos vadovas išskyrė tris pagrindines temas: ankstesnių NATO viršūnių susitikimų sprendimų įgyvendinimą ir pasirengimą NATO lyderių susitikimui Hagoje šių metų birželį, Rusijos atgrasymo stiprinimą ir Lietuvos strateginės partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei transatlantinės vienybės svarbą.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija ir toliau išlieka didžiausia karinė grėsmė mūsų saugumui, todėl turime stiprinti kolektyvinius veiksmus, kurie ilgam apribotų Rusijos agresiją. Prezidentas akcentavo, kad NATO turėtų ne tik atgrasyti, bet ir kurti strategines dilemas pačiai Rusijai.
Kalbėdamas apie NATO viršūnių susitikimų sprendimų įgyvendinimą, Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl lėtų procesų ir paragino visas NATO valstybes nares didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Deramas finansavimas leis mums panaikinti svarbiausias NATO gynybos planų spragas, kad būtume pasirengę efektyviai atgrasyti Rusiją, kuri kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – diskusijoje sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas akcentavo Lietuvos pastangas – jau dabar gynybai skiriame 4 proc. BVP, o nuo kitų metų šį rodiklį didinsime iki 5–6 proc. BVP. Tai leis vystyti Lietuvos gynybos pajėgumus, plėtoti nacionalinę diviziją ir priimti nuolatinę Vokietijos brigadą.
Transatlantinė vienybė ir Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, pasak Prezidento, išlieka pagrindinis prioritetas. „JAV karinis buvimas Europoje yra nepakeičiamas, o Europa turi didinti savo indėlį į gynybą, kad išlaikytų transatlantinį ryšį“, – sakė valstybės vadovas.
Galiausiai Prezidentas pabrėžė, kad privalome telkti išteklius padėti Ukrainai, kad atremtume Rusijos agresiją ir kad Ukraina galėtų užimti stiprią poziciją. „Mūsų ir visos Europos saugumas ginamas Ukrainoje. Būtent todėl visokeriopa karinė ir politinė pagalba Ukrainai išliks tarp pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Esame pasirengę prisidėti prie galimų Europos ir JAV iniciatyvų dėl agresijos sustabdymo įgyvendinimo. Agresorius supranta tik jėgos kalbą. Itin svarbu iš esmės pakeisti padėtį, nes laikinas ugnies nutraukimas ar konflikto įšaldymas tik suteiks Rusijai laiko pasiruošti naujam puolimui. Todėl visi kartu privalome padaryti daugiau dėl Ukrainos“, – pažymėjo šalies vadovas.
