2021 04 20
Atlikus tris ketvirtadalius Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio dujotiekio tiesimo darbų, pradedamas baigiamasis jungties statybų etapas – dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba. „Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru“, – sakė šiandien darbų vietoje apsilankęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Įgyvendinę vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, ne tik užsitikrinsime patikimą dujų tiekimą. GIPL atveria kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplėsdami jungtis, atversime rinką naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, sudarysime sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą. Taip pat bus užtikrinti energijos išteklių mainai, dar labiau stiprinant ryšius su itin svarbia Lietuvos partnere – Lenkija“, – sako D. Kreivys.
Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus, nepaisant kilusių iššūkių dėl pandemijos, šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.
GIPL dujotiekis taps svarbia grandimi, kuri sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. Turėdama alternatyvų dujų tiekimo šaltinį Lietuva taps nepriklausoma nuo tiekėjo iš Rytų, o Lenkijai naujas dujų kelias pasitarnaus, siekiant mažinti šalies energetinę priklausomybę nuo taršaus iškastinio kuro – anglies. Tapus didžiulės dujų rinkos dalimi, atsivers naujos galimybės dalyvauti Lenkijos ir Europos rinkoje, Lietuvos tiekėjams plėsti klientų portfelį, sukurti rinkai naujus instrumentus dujų prekyboje ir padidinti Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą.
„Tiesdami dujotiekio infrastruktūrą jau dabar plėtojame dialogą su būsimais jungties naudotojais. Vietos ir užsienio rinkos dalyviai aktyviai domisi GIPL dujotiekio pajėgumais, kainodara, naujais prekybos produktais, didinančiais dujų rinkos brandą. Kuriame lanksčias paslaugas, leisiančias dujotiekiu transportuoti nuo mažiausių iki didžiausių energijos kiekių. Tai labai patrauklu rinkos dalyviams, o mums atveria galimybes pritraukti didelį žaidėjų ratą. Planuojame, kad informacija rinkai apie pirmųjų GIPL pajėgumų užsakymą bus pateikta šių metų viduryje“, – sakė GIPL projektą įgyvendinančio dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
2020 m. sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje – 165 km. Projekto metu dujotiekio trasoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai, sprogmenų paieškos darbai, projekto įgyvendinimą prižiūri aplinkosaugininkai, skiriamas didelis dėmesys nuolatiniam bendravimui su kaimynystėje gyvenančiomis bendruomenėmis, žemės savininkais. Bendra GIPL projekto vertė – 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.
