Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o trijuose oro uostuose iš viso aptarnauta 2,5 proc. daugiau skrydžių. Be to, lyginant su pernai, didesnis keleivių srautas lėmė daug geresnį orlaivių užpildymą, labiausiai pastarasis rodiklis augo būtent tradicinių oro bendrovių kategorijoje (35 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
Per šių metų sausį–birželį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 2,8 mln. keleivių: Vilniaus oro uostas – per 2 mln. keleivių, Kauno – per 640 tūkst., Palangos – daugiau kaip 150 tūkstančių. Iš viso fiksuotas 20 proc. keleivių skaičiaus augimas, lyginant su pernai tuo pačiu metu. Šį pusmetį Lietuvos oro uostuose įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių (2,5 proc. daugiau), gabenta 9,9 tūkst. tonų krovinių.
Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos oro uostų skraidžiusių tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 73 proc. (2019 m. – 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užpildyta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 m. – 89 proc.).
Kauno spurtas tęsiasi
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis pastebi, kad lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, pavyzdžiui, su pirmu 2019 metų pusmečiu, keleivių srautas Vilniaus oro uoste šįmet dar buvo kiek mažesnis, bet Palangos oro uoste beveik susilygino, o Kauno oro uoste veržliai kilo aukštyn, priešpandeminį lygį pranokdamas net 18 procentų.
„Apskritai, Kauno oro uoste stebime rekordinius keleivių skaičius – per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta per 640 tūkst. asmenų. O krovinių kiekis šiame oro uoste, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, yra kone pusantro karto didesnis. Toks pagreitis yra svarbus tiek regiono, tiek visos Lietuvos ekonomikai“, – komentuoja T. Zitikis.
Birželio mėnuo – indikacija tolesniam augimui
Pasak T. Zitikio, teigiamai nuteikia pastarojo birželio mėnesio keleivių rodikliai. Vilniuje pirmą vasaros mėnesį aptarnauta beveik analogiškas skaičius keleivių, kiek ir pernai, Kaune – dešimtadaliu daugiau. Tik Palangoje fiksuota nedidelė neigiama korekcija (7 proc. mažiau). Aviacijoje svarbus rodiklis – orlaivių užpildymas – šių metų birželį visuose trijuose oro uostuose gerėjo 6 proc. (tiek žemų kaštų, tiek tradicinių oro bendrovių lėktuvų).
Maršrutų plėtros vadovas taip pat pastebi, kad Lietuvos oro uostuose nuosekliai auga ir krovinių, gabenamų per oro uostus, kiekis. Vien birželį šis rodiklis siekė per 1,7 tūkst. tonų ir viršijo tiek 2019 metų (33 proc.), tiek 2022 metų (3 proc.) birželio mėnesių rezultatus.
Siūlo daugiau negu 80 maršrutų
T. Zitikis atkreipia dėmesį, kad vasaros aviacijos sezonas prasidėjo kovo pabaigoje, o šiuo metu oro bendrovės Lietuvos oro uostuose keleiviams siūlo daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Svarbu ir tai, kad keleiviai tiesiogiai iš kelionių organizatorių gali pirkti vien lėktuvų bilietus užsakomuosiuose skrydžiuose, kurių nuo šio vasaros sezono atsirado jau ir Kauno oro uoste.
Daugiausia visų reguliarių maršrutų, beveik pusšimtis, siūloma keliaujantiems iš Vilniaus oro uosto. Per Kauno oro uostą vasaros sezonu vykstantys keleiviai gali rinktis iš beveik 30 krypčių, Palangos oro uoste siūlomos penkios keliautojų pamėgtos kryptys.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.