Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ ragina birželio 4-ąją, tarptautinės sūrio dienos proga dar kartą atkreipti dėmesį į lietuvišką varškės sūrį, kuris garbės būti nacionalinės virtuvės pasididžiavimu nusipelnė ne mažiau nei šaltibarščiai ar cepelinai ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje gaminamų patiekalų, kurių receptas saugomas ES ir yra žymimas ženklu „Saugoma geografinė nuoroda“.
Tarptautinė sūrio diena, minima birželio 4-ąją, viena seniausių minimų konkretaus maisto produktų diena. JAV ją šventė nuo 1914 metų, vėliau ši tradicija išplito visame pasaulyje. Nors sūrio dienų galima suskaičiuoti ir daugiau, dažnai kitos yra skirtos konkrečiai sūrio rūšiai, o liepos 4-oji skirta visiems pasaulio sūriams.
„Pieno centras“ kviečia paminėti šią dieną pasimėgaujant bent gabalėliu lietuviško natūralaus varškės sūrio – tai vienas seniausių žinomų tik Lietuvoje gaminamų produktų, kurio garbei yra net išleistas specialus pašto ženklas.
Lietuviško varškės sūrio receptas nuo viduramžių praktiškai nepakito iki mūsų dienų, o pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas dar XVI amžiuje. Būtent dėl gamybos specifikos ir to, kad jis būdingas tik Lietuvai, šis sūris yra įtrauktas į ES registrą kaip saugomas paveldas ir žymimas ženklu „Saugoma geografinė nuoroda.
„Nors parduotuvėse yra gana didelis pasirinkimas produktų, kurie primena varškės sūrius, dauguma jų tėra suspaustos varškės gaminiai, o tikru lietuvišku varškės sūriu galima vadinti vos kelis produktus, kurie gaminami laikantis senųjų receptų“, – pasakoja Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyr. technologė Edita Stasytienė.
AB „Pieno žvaigždės“ gamina du varškės sūrius, ženklinamus „Saugoma geografinė nuoroda“ ženklu: „Dvaro“ „Lietuvišką varškės sūrį“ ir „Dvaro“ „Lietuvišką varškės sūrį su kmynais“.
Kaip pasakoja E. Stasytienė, tikras varškės sūris iki šiol gaminamas naudojant itin daug rankų darbo, griežtai reglamentuotas ne tik sūrio receptas, bet ir forma. Tikras tradicinis lietuviškas varškės sūris turi būti trikampės formos, o storajame gale turi matytis audinio, į kurį jis buvo susuktas slėgimui, žymės.
„Lietuviškas varškės sūris taip pat yra vienas universaliausių lietuviškų patiekalų. Jį galima valgyti ir kaip užkandį prieš pagrindinius patiekalus, keptas varškės sūris – puikus pagrindinis patiekalas, o su uogiene ar medumi – desertas“, – sako E. Stasytienė.
Ženklas „Saugoma geografinė nuoroda“ – Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalis, kuria ženklinami produktai, turintys ryšį su konkrečia geografine vietove bei turi ginamas intelektinės nuosavybės teisės.
Pagal ES geografinių nuorodų sistemą saugomi konkrečių regionų kilmės produktų pavadinimai, kurie turi specifinių savybių arba gerą vardą, susijusį su gamybos teritorija ir turi būti susiję su geografinėje vietovėje paruošiamų žaliavų būtinu kiekiu arba konkrečiame regione vykdomų gamybos procesų dalimi.
Pranešimą finansuoja Žemės ūkio ministerija
