Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame kas yra draugas. Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje. Šia tema jaunimas samprotavo pratęsdami frazę: „Esi mano geriausias draugas, nes…“
Geriausi draugai padeda sudėlioti sielos dėliones
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis – būti išklausytiems ir suprastiems. Tai, anot atstovės, stebinti neturėtų.
„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai. Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų. Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, – dalijasi A. Vežbavičiūtė.
Vaiko teisių specialistė pateikia keletą moksleivių užrašytų frazių, jas skaičiusius darbuotojus šios mintys palietė giliu atvirumu ir nuoširdumu:
Tu esi mano geriausias draugas, nes:
* apie mane žinai viską ir esi toks pat keistas kaip ir aš;
* esi linksmas, supratingas, manimi tikintis, nesi savanaudiškas pasipūtėlis, priimi mane, kokia esu;
* nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai;
* nes su Tavimi jaučiuosi kaip namuose, Tu nesi paprasta – Tu esi mano geriausia draugė;
* nes tu esi visada šalia, kaip antras mano protas ir antras širdies balsas;
* nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Nes tu esi TU;
* nes su tavimi galiu jaustis savimi, pasitikiu tavimi, tu mane papildai, pamokai.
Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai. Jaunimo samprotavimai apie draugus ir draugystę, bičiulius ir mylimus žmones, papuoš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, čia užsukę, galės paskaityti vaikų mintis.
Kalbėtis su vaikais, o ne kalbėti jiems
O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams? Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų. Pirma taisyklė, į kurią dėmesį atkreipia psichologė ir ragina jos neužmirši – su savo vaikais būtina kalbėtis, o ne kalbėti jiems.
„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį – tai neabejotinai iššauks priešpriešą. Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu. Tai, žinoma, nereiškia perdėto domėjimosi – pavyzdžiui, šnipinėjimo, pakanka rasti laiko išklausyti, susipažinti su jo draugais bei veiklomis, gerbti pasirinkimo laisvę, padėti kartu spręsti kylančias problemas bei palaikyti“, – vardija psichologė.
Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių. Kalbėdama apie šį virsmo metą, psichologė atkreipia dėmesį, kad kai plečiasi galimybių laukas ir mažėja priklausomumas nuo tėvų – tuo metu ypatingai svarbu išlaikyti pagarbų bei lygiavertį santykį su paaugliu – tai kita svarbi taisyklė.
„Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra. Jeigu siekiame išlaikyti ryšį su paaugliu, puoselėkime lygiaverčių žmonių bendrystę“, – akcentuoja psichologė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vaikas gali daug pasiekti ir daug duoti kitiems kaip draugas, bendramokslis, bičiulis, jeigu auga žinodamas, kad yra vertinamas, buvo priimtas ir besąlygiškai mylimas, o šeimoje susiformavusi vaiko savivertė – jo gyvenimo pamatas.
Autorė:
Ramunė Liubinaitė
