Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos sukviesti pasaulio sveikatos ekspertai gegužės 8-9 d. Niujorke aptarstuberkuliozės formų, ypač atsparių antibiotikams, plėtros grėsmes, naujų vakcinų sukūrimo būtinybę ir pandemijos pamokas.
Renginyje dalyvausiantis Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui, Jungtinių Tautų Visuotinės sveikatos aprėpties komiteto patarėjų grupės narys Vytenis Povilas Andriukaitis teigia: „137 šalių analizė rodo, kad jeigu nebus pakeistas medicinos finansavimas, medikų rengimas, jų įdarbinimas, peržiūrėti jų atlyginimai ir investavimas į informacines technologijas, – pirminės sveikatos priežiūra subyrės“.
Jo teigimu, COVID sudavė didžiulį smūgį pasaulio sveikatos sistemoms. Dėl pandemijos daug medicinos darbuotojų mirė, susirgo pokovidiniu sindromu arba dėl sunkių darbo sąlygų, prasto apmokėjimo, nepatenkinamų darbo sąlygų ir perkvalifikavimo finansavimo išėjo iš darbo.Šiuo metu pasaulyje trūksta per 10 mln. medicinos darbuotojų (gydytojų, felčerių, slaugytojų, t.t.).
V.P. Andriukaitis primena, kad prieš kelerius/ penkerius metus priimtoje Jungtinių Tautų Visuotinės sveikatos aprėpties komiteto deklaracijoje kalbama apie tikslus ir įsipareigojimus iki 2030 m. sukurti sveikatos apsaugos infrastruktūrą, būtiną pirminei grandžiai. Tam reikia priimti įstatymus, pasiekti, kad investicijos į sveikatos apsaugą būtų ne mažesnės kaip 5 proc. BVP, atlikti reformas rengiant studentus, kuriant saugias darbo vietas, pertvarkyti tarpsektorinį sveikatos reikalų valdymą vyriausybės lygmeniu, sureguliuoti vaistų tiekimą, mažinti gyventojų papildomas priemokas už gydymą, gerinti sveikatos paslaugų ir gydymo gyventojams prieinamumą, nereikalaujant už tai papildomų pinigų ir t t. Tikslai ir įsipareigojimai iki 2030 m. taip pat numato į valdymą įtraukti pacientus ir pasirūpinti, kad pažeidžiamos grupės nebūtų paliktos be apsaugos.
„Jeigu nebus sukurta pasaulinė visuotinės sveikatos aprėpties infrastruktūra, vakcinos ir vaistai savaime neatsiras, o žmonės patys nepagis, – pabrėžė V. P. Andriukaitis. – Faktai teigia, kad Jungtinių Tautų valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas atsilieka. Tai reiškia, kad kyla pavojus ir dėl tuberkuliozės, ir naujų pandemijų plitimo“.
Gegužės 8-9 d. Niujorke vykstanti diskusija yra pasirengimas rudenį planuojamiems aukštesnio lygio pasitarimams.
