Naujausiame „Coface“ sudarytame Baltijos šalių TOP 50 įmonių reitinge Lietuva pirmauja turėdama 28 įmones, kai įmonių iš Estijos pateko 15, o iš Latvijos – 7. Į naujai sudarytą reitingą šiemet pateko po 5 naujas bendroves iš Lietuvos ir Estijos, o įmonių iš Latvijos nepadaugėjo. Mūsų šalies įmonės pasižymi ir didžiausiu vidutiniu „Coface“ kredito vertinimu – 7,5 balo, kuris rodo mažą nemokumo tikimybę. Bendras Baltijos šalių įmonių rizikos lygis yra 6,7: Latvija gavo 6,4, Estija – 5,5 balo.
Pirmojo dešimtuko pozicijas lietuviškos įmonės išlaikė nepakitusias
TOP 50 Baltijos šalių įmonių sąraše tradiciškai pirmauja „Orlen Lietuva“, 2017 metais paauginusi apyvartą net 24,7 proc. iki 4 mlrd. eurų ir uždirbusi 211,5 mln. eurų pelno, tai yra 3,5 proc. mažiau nei 2016 m. Visos pirmajame dešimtuke esančios lietuviškos įmonės („Orlen Lietuva“ (1), „Vilniaus Prekyba“ (2), „Maxima Grupė“ (3), „Maxima LT“ (4), „Lietuvos Energija“ (6) ir „Sanitex“ (8)) reitinge išlaikė nepakitusias pozicijas.
Kartu su išvardintomis šešiomis įmonėmis iš Lietuvos į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko 3 Latvijos įmonės („Elko Grupa“ (5), „Latvenergo“ (9) ir „Uralchem Trading (10)) bei vienintelė įmonė iš Estijos – „Tallink Grupp“ (7).
Nors didino apyvartas, dauguma įmonių reitinge smuktelėjo žemyn
TOP 50 reitinge 4 pozicijomis (iš 30 į 26) aukščiau pakilo tik viena įmonė iš Lietuvos – „ACME Grupė“. Tuo tarpu, nors daugumos lietuviškų įmonių apyvartos, palyginti su 2016 m., augo, jų vieta reitinge smuktelėjo bent keliais laipteliais žemyn. Šių metų TOP 50 reitinge didžiausią – 12 pozicijų – kritimą patyrė „Norfa“ įmonių grupei priklausanti „Rivona“ (iš 27 į 39), „Norfos mažmena“ taip pat smuktelėjo per 10 pozicijų į 33 vietą (iš 23), 11 pozicijų prarado „Euroapotheca“ (iš 36 į 47), „Vičiūnų grupė“ nukrito per 10 pozicijų: iš 19 vietos liko 29.
„Nepaisant to, kad dalis Lietuvos įmonių reitinge neženkliai krito, akivaizdu, jog didėjantis vidaus vartojimas ir sparti eksporto krypčių paieška laipsniškai didina įmonių pajamas bei užtikrina jų stabilumą rinkoje“, – komentuoja Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas.
Reitingo naujokės – Lietuvoje gerai žinomi vardai
2017 metų TOP 50 reitinge atsirado ir 10 naujų įmonių, iš kurių po 5 priklauso Lietuvai ir Estijai. Reitingo naujokės iš Lietuvos gerai žinomos mūsų rinkoje – tai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), iš karto patekęs į 22 reitingo vietą, „Viada LT“ – 25, „Spectator“ – 28, „SBA Baldų kompanija“ – 42 bei „Avia Solutions Group“ – 49 vieta.
2017 m. Lietuvos įmonės sparčiausiai iš Baltijos šalių augino pelną
Bendra į reitingą patekusių įmonių apyvarta išaugo 9,8 proc. TOP 50 reitingo įmonės pernai bendrai uždirbo daugiau kaip 38,5 milijardo eurų. Visų įmonių grynasis pelnas išaugo daugiau nei ketvirtadaliu – 25,3 proc. Labiausiai – 11,8 proc. – augo Lietuvos įmonių pelnas, kiek mažiau – Latvijos (6,8 proc.) ir Estijos (6,0 proc.).
81,3 proc. eksporto įtaka šalies BVP – Lietuva pirmauja ir pagal šį rodiklį
2017 m. Baltijos šalyse užfiksuotas itin aukštas eksporto augimas: 17 proc. Lietuvoje, 10 proc. Latvijoje ir 9 proc. Estijoje. „Coface“ ekspertai pastebi, kad Baltijos šalių rinkos išsiskiria itin didele priklausomybe nuo eksporto įtakos šalių bendrajam vidaus produktui. Pagal pastarąjį rodiklį pirmauja Lietuva (81,3 proc.), antroji yra Estija (78 proc.), trečioji – Latvija (60,5 proc.). „Coface“ analitikų teigimu, eksporto augimą Baltijos šalyse lėmė padidėjusi paklausa iš Rusijos, kuri ir toliau išlieka svarbi Baltijos šalių eksporto kryptis, teigiamo poveikio turėjo ir atsigavusios kitos pasaulinės prekybos rinkos. Vis dėlto nuolat augantis vidaus vartojimas ir pritrauktos didesnės investicijos tapo pagrindine visų trijų Baltijos šalių ekonomikų varomąja jėga.
„Eksportas yra svarbi valstybės BVP sudedamoji dalis, o esant mažai rinkai, tokiai kaip Lietuvos ar kitų dviejų Baltijos kaimynių, ši svarba dar labiau išauga. Be to, galima tvirtai teigti, jog šalies BVP ir nedarbo lygis tampriai susiję. Augantis eksportas tiesiogiai teigiamai veikia ne tik valstybės ekonominius rodiklius, bet ir namų ūkius, nes mažėjant nedarbui auga ir namų ūkių gaunamos pajamos“, – Baltijos šalių ekonominę situaciją komentuoja M. Štareika.
Nedarbo lygis mažėjo visose Baltijos šalyse
Teigiami pokyčiai darbo rinkoje lemia ir privataus vartojimo augimą. Be to, didėja atlyginimai, kuriems įtakos turi ir minimalaus darbo užmokesčio kėlimas. 2018 m. gegužės mėn. duomenimis nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 6,8 proc. (Latvijoje – iki 7,4 proc., o Estijoje – net iki 5 proc.). Kaip pastebi M. Štareika, situacija darbo rinkoje yra naudinga namų ūkiams ir privačiam vartojimui, tačiau darbo rinkos susitraukimas tampa nemenku iššūkiu verslui. Situaciją kiek sušvelnina užsieniečiai darbuotojai, kurie vietoje anksčiau pasirenkamų darbo vietų Rusijoje vis dažniau atranda Baltijos šalis. Dažniausia tai – ukrainiečiai, taip pat kitų buvusių sovietinių respublikų gyventojai.
