Auštant Nepriklausomybei, Lietuvos televizijoje baigėsi pusę šimtmečio trukęs cenzūros laikotarpis. Nenuostabu, kad eterį užplūdo ilgus metus kauptos problemos, pasiūlymai ir komentarai – išsikalbėti panoro visi. Šis įdomus laikotarpis patraukė režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės dėmesį ir archyvinė 9 deš. pabaigos – 10 deš. pradžios televizijos medžiaga virto nauju kūriniu – muzikiniais paveikslėliais „Radvila Darius, Vytauto“. Jo premjera Kaune spalio 27 d. įvyks Kauno menininkų namuose.
Periodiškai viešojoje erdvėje kyla vis naujas sąmyšis – piktinamasi miškų kirtimu, aiškinamasi, kas gi turėtų stūksoti Lukiškių aikštėje ir pan. Emocijoms atslūgus, dažniausiai liekama be sprendimo ir telieka laukti, kol atsiras naujas pasipiktinimo vertas objektas. Natūralu, kad metams bėgant, temoms keičiantis, problemos iš esmės lieka tos pačios. Pasklaidžius Lietuvos televizijos archyvus, „Radvilos Dariaus, Vytauto“ kūrėjams teko tuo tik įsitikinti: frazė „taip blogai, kaip dabar, dar niekada negyvenom“ populiari buvo prieš tris dešimtmečius, tačiau pasitaiko ir šiandien.
„Šiame kūrinyje nebus nei kritikos praėjusiam laikui, nei nostalgiško žvilgsnio, tačiau užteks komizmo, kuris galėtų palengvinti šiandieną. Panašiai, kaip radus labai seną savo dienoraštį, kuriame yra kažkoks įrašas, kuriame rašoma apie problemas, su kuriomis gyveni iki šiol. Praėjus dar penkeriems metams, supranti, kad ir toliau gyveni su tomis pačiomis problemomis. Tada pasidaro paprasčiau, nes tiesiog supranti, kad tai kartosis ir kartosis. Kartosis taip ilgai, kol atsibos su tomis problemomis gyventi“, – interviu apie kūrinį pasakojo B. Kapustinskaitė.
Ne vieno dėmesį patraukė paslaptingas muzikinių paveikslėlių pavadinimas, kurio atsiradimo istorija tiesiogiai susijusi su kūrinio turiniu.
„Radvila yra didiko pavardė, o Radvila Darius Vytauto – sovietinė formuluotė su tėvavardžiu. Tai iš esmės rodo konfliktą tarp vienos ir kitos praeities. Kitas dalykas, kurį įžvelgėme jau paskui, yra tai, kad Radvila, Darius ir Vytautas – tai trys Lietuvos kultūrai svarbūs asmenys. O iš tikrųjų tai – tik paprasto konkretaus žmogaus iš konkrečios televizijos laidos vardas“, – pasakoja režisierius K. Kaupinis.
Kaip ir diktuoja premjeros pavadinimas, muzikiniuose paveikslėliuose muzika užima svarbią vietą. Ji tarsi komentuoja praėjusio laiko vaizdus, įtraukdama žiūrovus į tragikomišką problemų naratyvą, prasidėjusį prieš trisdešimt metų ir besitęsiantį iki pat šių dienų. Improvizuotą garsinę kompoziciją muzikiniams paveikslėliams „Radvila Darius, Vytauto“ kūrė Arnas Mikalkėnas, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas, Simonas Kaupinis. Kūrinio autorių komandoje taip pat dalyvauja scenografė Goda Palekaitė, vj Ervinas Gresevičius, šviesų dailininkas Julius Kuršis ir garso režiserius Ignas Juzokas.
Muzikiniuose paveikslėliuose „Radvila Darius, Vytauto“ panaudota vaizdo medžiaga iš LRT archyvo: 1989–1991 m. laidų „Veidrodis“, „Akistata“, „Vilnius ir vilniečiai“, „Sekmadienio rytą“ fragmentai. Kūrinį prodiusuoja „Operomanija“. Pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
