Mirė popiežius Pranciškus, pozicionavęs save vargšų gynėju, siekęs pakeisti Romos Katalikų Bažnyčią (RKB), bet susidūręs su stipriu pasipriešinimu, eidamas 89-uosius metus, iškeliavo Anapilin – pranešė Vatikanas.
Pranciškaus, kuris 2013 m. tapo pirmuoju pontifiku iš Lotynų Amerikos ir buvo vienas seniausių popiežių Bažnyčios istorijoje, mirtis įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai jis buvo išrašytas iš Romos ligoninės.
Ten jis kovojo su gyvybei pavojingu abiejų plaučių plaučių uždegimu.
Velionio gydytojų komanda sakė, kad jo būklė stabilizavosi, todėl jis gali tęsti veiklą savo rezidencijoje „Casa Santa Marta“ Vatikane. Praėjus dviem savaitėms po išvykimo iš ligoninės, jis pradžiugino tikinčiuosius netikėtai pasirodęs Šventojo Petro aikštėje.
Pranciškaus vardą velionis popiežius pasirinko dėl šv. Pranciškaus Asyžiečio.
Tokį sprendimą jis aiškino tuo, kad šis šventasis buvo vargšų ir taikos žmogus, saugojęs Dievo kūriniją.
Jau pirmame viešame kreipimesi jis paragino rūpintis skurdžiau gyvenančiais žmonėmis, pasmerkė jėgas, kurios Bažnyčią nukreipė nuo jos misijos ir sukūrė riziką, kad RKB taps „apgailėtina nevyriausybine organizacija“.
Velioniui Pranciškui itin svarbiu atrodė ekumeinistinis aspektas.
Dar 2016-aisiais metai jis tapo pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovu, kuris susitiko su Rusijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchu, Rusijos diktatoriaus padlaižiu Kirilu. Ne bet kur, o komunistinėje Kuboje.
2019 m. vyko į Jungtinius Arabų Emyratus, susitiko su Egipto Al Azharo mečetės didžiuoju imamu ir net pasirašė deklaraciją, kuri smerkia Dievo vardu vykdomą smurtą.
2021-aisiais jis Irake susitiko su didžiuoju ajatola Ali al Sistani, lankėsi kitose musulmonų dominuojamose valstybėse, akcentavo krikščionybės ir islamo religinių tradicijų bendrumą. Velionio pontifiko gerbėjai mano, kad jis buvo už atviresnę RKB. Oponentai atkerta, kad apsikabindavo su viso pasaulio diktatoriais ir žudikais.
Tomas Čyvas
