Spalio 4–6 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančio jubiliejinio, 15-ojo festivalio „ArtVilnius’24“ akcentas – „Šiaurės Europa“. Jame žiūrovai pirmą kartą mugės istorijoje galės susipažinti su samių šiuolaikiniu menu ir pamatyti performansus iš festivalio „Performanso studijos Samių žemėje“, inicijuoto pirmosios lietuvės, performanso meno akademikės Dr. Marijos Griniuk.
Samių šiuolaikinio meno centras, kuris 49 kv. m stende pristatys interaktyvią instaliaciją su dokumentika iš performansų festivalio „Performanso studijos Samių žemėje“, meno mugėje „ArtVilnius“ dalyvauja pirmą kartą.
Į stendą, primenantį didžiulį urvą, įėję lankytojai bus kviečiami atsigulti ant grindis dengiančių šiaurės elnių kailių ir patirti vaizdo įrašais dokumentuotus pasirodymus.
Kartu su Samių šiuolaikinio meno centro komanda į mugę atvyks samių menininkė Ann-Sofie Kallok bei samių performanso menininkės Ina Trentes ir Marit Bringedal Anti. Kiti pasirodyme dalyvaujantys menininkai bus pristatyti virtualiai.
„Tai, kad Samių šiuolaikinis meno centras šiemet dalyvauja „ArtVilnius“ yra labai svarbu. Tai galimybė festivalio lankytojams suteikti supratimą apie samių meno prasmę ir platumą. Tikiuosi, kad iš to gims naujų naujų idėjų ir tarptautinių projektų“, – sako Ann-Sofie Kallok.
Festivalis „Performanso studijos Samių žemėje“, kurio metu nufilmuota vaizdo medžiaga, bus rodoma „ArtVilnius“, Samių šiuolaikinio meno centro stende, skirtas politiškai įkrautam gyvajam menui.
Jis buvo surengtas šių metų birželio 15–18 d. Karasjoke, Norvegijoje, Samių šiuolaikinio meno centre. Festivalį inicijavo dr. Marija Griniuk kaip savo podoktorantūros tyrimo Vilniaus dailės akademijoje dalį. Jame dalyvavo pripažinti ir kylantys menininkai iš Sapmi regiono, Kanados, Lietuvos ir Estijos.
Per keturias dienas buvo surengti 23 performansai, vyko dirbtuvės, buvo skaitomi pranešimai.
Dalį šių performansų nufilmavo operatorius Albinas Liutkus. Keturi iš jų bus rodomi kaip interaktyvi instaliacija „ArtVilnius“, o penktasis vaizdo įrašas – dr. Marijos Griniuk festivalio pristatymas.
Be vaizdo dokumentacijos, stende taip pat bus eksponuojami kai kurie meno kūriniai iš performansų.
„Festivalio tikslas buvo sukurti intensyvią mokymosi aplinką jauniems performanso menininkams. Vilniaus dailės akademijos studentai bendradarbiavo su jaunaisiais samių menininkais, kurdami ir pristatydami savo performanso kūrinius šalia žinomų performansų, tokių kaip: „Guoddi“ ir „Suoidnekaboom“, – pasakoja dr. Marija Griniuk.
„„ArtVilnius“ dalyvauju kaip performanso „Guoddi“ atstovė. Tai tarpdisciplininis samių kultūrine raiška paremtas kūrinys, kuriame šokį ir muziką formuoja avangardinis duodji (samių rankdarbiai). Šie elementai yra giliai įsišakniję samių amatų tradicijoje, tačiau eina link eksperimentinių išraiškos formų, siekiant perteikti samių tapatybę ir kultūrą, viršijančią tradicines normas ir nuneigiančią išankstines nuostatas. Šokėjai performanse simbolizuoja pasididžiavimą ir jėgą, bet taip pat naštą, kurią gali kelti vietinė kultūra ir istorija“, – paaiškina Ann-Sofie Kallok.
Dr. Marija Griniuk, tyrinėjanti politines temas įtraukiantį performanso meną Lietuvoje ir Sapmio regione pabrėžia, kad nors tiesioginio kontakto tarp Lietuvos ir samių menininkų nėra, tačiau tautos turi labai daug panašumų, dėl to kad Lietuvos ir Sapmi istorija yra susieta su kolonijine praeitimi.
„Kaip ir Lietuvos menininkų, šio krašto kūrėjų tėvai, seneliai ar proseneliai yra patyrę priverstinę relokaciją, žemės konfiskavimą, t.t., ir šie šeimų naratyvai per meną yra pasakojami naujoms kartoms. Manau, kad yra labai svarbu kuo daugiau viešai kalbėti apie mūsų tautų sąsajas ir apskritai meną, kaip būdą susipažinti su istoriniais bei politiniais įvykiais“, – sako dr. Marija Griniuk.
Samių šiuolaikinio meno centro dalyvavimą finansuoja Norvegijos samių parlamentas (Sametinget).