Medžioklių dalyvius siūloma įpareigoti apsidrausti medžiotojo civilinės atsakomybės draudimu. Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriaus Laimono Daukšos, neturint draudimo būtų draudžiama dalyvauti medžioklėse.
Dabar specialiu draudimu medžiotojus draudžia vienintelė bendrovė, bet ji neatskleidžia, kiek medžiotojų yra apsidraudę bei kiek dėl nelaimingų įvykių jiems skirta išmokų.
Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas medžioklės metu negalioja, todėl tikimasi, kad toks privalomas draudimas labiau užtikrins medžioklėje nukentėjusio asmens teisę į patirtų nuostolių ar neturtinės žalos atlyginimą.
Anot L. Daukšos, medžioklė yra padidintos rizikos veikla, kurios metu gali vieni kitus žmonės sužaloti ar patys susižeisti, apgadinti kitų turtą, sumedžioti ar sužeisti naminį gyvūną arba medžioklinį šunį.
„Toks draudimas apsaugotų nuo netyčinių sveikatos sutrikdymų patį medžiotoją ir tą asmenį, kam būtų padaryta žala, nes tų nelaimingų atsitikimų būna, kad ir kaip medžiotojai stengiasi jų išvengti ir saugumą užtikrinti“, – teigė L. Daukša.
Kaip BNS sakė L. Daukša, ir dabar daug medžiotojų papildomai jau draudžiasi nuo nelaimingų atvejų medžioklės metu.
Dabar Lietuvoje medžiotojus, jų būrelius ar klubus draudžia tik „Lloyd’s“ tarpininkė Baltijos šalyse įmonė „Colemont“. Vieneriems metams 5 mln. eurų vertės medžiotojo civilinės atsakomybės draudimas kainuoja 20 eurų.
„Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra BNS nurodė, kad dažniausiai pasitaiko nelaimingi atsitikimai, kai medžiotojas sužaloja kitą medžiotoją dėl neatsargumo ar įvykus rikošetui. Pasak jo, Lietuvoje statistiškai kas antrus metus medžioklėje fiksuojamas mirtinas atvejis.
Taip pat „Colemont“ apdraudžia ir medžioklės vadovo civilinę atsakomybę dėl netinkamų saugos ir kitų instrukcijų medžioklės dalyviams, medžioklės organizavimo ir kitų veiksmų.
„Pavyzdžiui, už sumedžiotos mėsos patikrinimą atsakingas medžioklės vadovas. Jei dėl netinkamos mėsos kažkas apsinuodytų, už tai yra atsakingas medžioklės vadovas“, – nurodė R. Kundra.
Medžioklės būrelio draudimas atlygina nuostolius, kurie atsiranda dėl netinkamo medžioklės plotų prižiūrėjimo – dažniausiai dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos ūkininkų pasėliams.
Pasak R. Kundros, Lietuvoje medžiotojų bilietus turi per 30 tūkst. žmonių ir dauguma jų medžioja be draudimo. Tikslesnių duomenų įmonės atstovas neatskleidė.
R. Kundra pranešė, kad nuo 2014 metų į įmonę dėl žalos ir kitų pretenzijų, susijusių su medžiokle, kreipėsi daugiau negu 300 žmonių, o išmokėta virš 300 tūkst. eurų išmokų.
Medžioklės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma įpareigoti medžiotojus draustis specialiu civilinės atsakomybės draudimu, Seime įregistravo konservatorius Justinas Urbanavičius.
Verslo naujienų skyrius
