Šiuo metu LR Seime svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, susiję su galimybe mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15 laipsnių, nepaisant to, kokiu būdu jie yra pagaminti. Priimti pakeitimai atneštų naudos, nebebūtų bandoma apeiti įstatymo, galiausiai jis būtų normaliai priderintas prie realijų. O kol kas renginių organizatoriai yra įsprausti į rėmus kokius tiekėjus rinktis, sudaryta galimybė prekiauti išskirtinai tik alumi ir sidru.
Nėra galimybės rinktis
Daugiau nei 30 metų dirbant su didžiausiais renginiais Lietuvoje, taip pat bendradarbiaujant su partneriais, dirbančiais šiame versle, pastaruoju metu matome daug absurdiškų situacijų. Masiniuose renginiuose, mugėse, parodose turime vartoti tik tam tikrus alkoholinius gėrimus, kuriuos leido vartoti politikai, neturėdami jokios pasirinkimo teisės.
Svarbu suprasti, kad renginių organizatoriai neskatina žmonių vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau kiekvienas turime turėti pasirinkimo teisę. Šiuo metu esantys reguliavimai nurodo, kad masinių renginių metu galima prekiauti tik natūralios fermentacijos, tačiau ne stipresniais nei 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais.
Visiškai neaišku, kodėl išskirtos tokios sąlygos, lyg tokio paties stiprumo kiti alkoholiniai gėrimai ar jų mišiniai, nei alus bei sidras,yra kažkuo blogesni. Dalyvaujant užsienio renginiuose aiškiai matome, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, ypač Europoje, kur prekyba alkoholiu ribojama ne tik laipsnių kiekiu, bet ir gamybos būdu.
Renginių pobūdžiu, tam tikra muzika taip pat turi įtakos ir gėrimų pasirinkimui. Pavyzdžiui, kalbant apie klasikinės, džiazo muzikos, įvairius atvirose erdvėse vykstančius renginius – žmonės nenori klausytis tokios muzikos būtinai tik su alaus bokalu rankoje.
Pažeistos konkurencinės sąlygos
Žvelgiant iš verslo pusės, yra susidariusi konkurencinių sąlygų neatitinkanti situacija. Kai organizuojami didžiuliai renginiai, tiekėjai nori juose dalyvauti, tačiau dėl ribotų rinkos dalyvių skaičiaus ir galimybių aptarnauti didelį kiekį žmonių, turime rinktis vos iš kelių didžiųjų vieno gėrimo gamintojų ir tiekėjų. Visi kiti įstatymu yra nustumiami į šalį.
2025-ieji metai Lietuvoje pramogų versle, net ir pasauliniu mastu, nusimato išties labai geri. Padidės atvykstančių žmonių turizmas ir nesinorėtų sukurti tokios situacijos, kai žmonės turi vartoti tik alų ir sidrą. Verčiau praplėsti galimybę rinktis vyną, putojantį vyną, kitus silpnesnius alkoholinius gėrimus.
Pasaulyje sparčiai auga ir kokteilių kultūra, o mūsų šalyje renginiuose kokteilių pasirinkti visiškai nėra galimybės. Priėmus pakeitimus, jie būtų parduodami gamyklinėje taroje, o tai reiškia, kad nebūtų piktnaudžiaujama stipriuoju alkoholiu, taip užtikrinant saugumą.
Naminę vartoti galima, o 15 laipsnių – nesaugu?
Kalbant apie saugumą, kartais atrodo, kad pamirštama, jog mes, renginių organizatoriai, užtikriname dalyvių bei žiūrovų saugumą. Taikome praėjimo kontrolę, kitas griežtas apsaugos priemones. Nepaisant to, vis dar turime keistas sąlygas.
Seime svarstoma leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę iki 65 laipsnių kaimo turizmo sodybose, ir siūlyti ją ragauti ten besilankantiems svečiams, kur visiškai neaiškus kontrolės mechanizmas.Norisi tik atkreipti dėmesį, kad skirtumas nuo mūsų organizuotų renginių tas, jog mes parduotume laboratorijose saugiai pagamintus, į gamyklinę tarą išpilstytus gėrimus iki 15 laipsnių erdvėse, kur yra griežta apsauga bei kontrolė.
Apeinami įstatymai
Apibendrinant – situacija yra absurdiška, kurią reikia kuo greičiau pakeisti ir sureguliuoti. Kalbame ne tik apie festivalius ar muzikos koncertus. Pavyzdžiui pažvelkime į Kalėdų laikotarpiu pardavinėjamą karštą vyną ar jo gėrimus. Tam, kad Katedros aikštėje būtų galima tai daryti, savivaldybė šventiniu laikotarpiu ją trumpam turi paversti kurortine zona. Taip liepia įstatymas.
Tai tik įrodo, kad vis atsiranda bandymų draudimą apeiti. Vis dėlto, geriausia būtų įstatymą sureguliuoti. Tai svarbu ir verslui, kad būtų atveriamos lygesnės ir sąžiningesnės sąlygos konkurencijai, ir žmonėms, kurie turi teisę į pasirinkimo galimybes.
Martynas Tyla, asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ vadovas
