Talibanas sekmadienį perėmė Afganistano kontrolę, o šalies prezidentas Ashrafas Ghani oficialiai pripažino, kad kovotojai laimėjo du dešimtmečius trukusį karą. Kas Afganistano laukia toliau ir ko tikėtis iš valdžią perėmusio talibų režimo?
Dar liepos mėnesį Talibanas buvo užėmęs daugiau nei 50 proc. Afganistano teritorijų. Nors JAV žvalgybos tarnybos prognozavo, kad grupuotei reikės 90 dienų, kad užimtų sostinę Kabulą, tai pavyko padaryti per gerokai trumpesnį laiką – 10 dienų.
Netikėtai greitas valdžios nuvertimas pradėjo sėti paniką ir versti nerimauti šalies gyventojus, kurie bando bėgti iš sostinės Kabulo, norėdami išvengti šariato režimo kirčio.
Prezidento pabėgimas iš šalies
Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Talibano Vyriausybė griuvo. Prezidentas A. Ghani valstybę paliko sekmadienį, kuomet Talibano kovotojai apsupo Kabulo miestą.
Nors pats A. Ghani tikina, kad išvyko į kaimyninį Tadžikistaną, šios šalies pareigūnai šiuos pranešimus neigia.
Pagrindiniai buvusio vadovo administracijos nariai: viceprezidentas Amrullah Salehas, nacionalinio saugumo patarėjas Hamdullah Mohibas ir prezidento administracijos vadovas Fazelas Fahzy taip pat paliko šalį, rašo „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
Visgi mieste liko kai kurie Vyriausybės ministrai.
Kas dabar kontroliuoja padėtį?
Afganistano šalies pajėgos iki rugpjūčio 15-osios dienos kontroliavo sostinę Kabulą, bet labai greitai pralaimėjo pozicijas Talibano judėjimui.
Afganistano valdžios vadovaujami kariai paliko tiek savo postus, tiek uniformas ir ginklus.
Talibano atstovai buvo užfiksuoti prezidentiniuose rūmuose, o buvusio vadovo A. Ghani kabinete nuėmė šalies vėliavą.
Kabulo oro uostą vakar pradėjo saugoti JAV kariuomenė, taip siekdama apsaugoti iš šalies bėgančius diplomatus.
Chaose minėtame oro uoste kėlė ir vietiniai gyventojai, kurie užplūdo traukinių peronus, o JAV kariai juos bandė vaikyti šovinių salvėmis į orą.
„Mes jaučiame didelę baimę“, – kalbėjo iš miesto siekiantys pabėgti Kabulo gyventojai.
Tarptautinis Kabulo Hamido Karzai oro uostas pristabdė civilinių reisų vykdymą, sakoma pirmadienį oro uosto išplatintame pranešime.
Oro uosto administracija paragino piliečius į jį nevykti, „kad būtų užkirstas kelias plėšimui ir grobstymui“, nurodoma pranešime, kurį cituoja vietos žiniasklaida.
Vakar buvo paskelbta ir apie koordinacinės tarybos, kuri bus atsakinga už valdžios perdavimą Talibanui, sukūrimą. Apie tai paskelbė buvęs šalies vadovas Hamidas Karzai`us. Ją taip pat sudarys Abdullah Abdullah ir Hekmatyaras Gulbuddinas.
Kokios valdžios Afganistane tikėtis netrukus?
Nors Afganistano vidaus reikalų ministras Abdulas Sattaras Mirzakawalas teigė, kad bandys perduoti valdžią tarpinei vyriausybei, tokias mintis Talibano vadai sukritikavo, nes tikisi užimti visą valdžią šalyje.
JAV pareigūnai teigia, kad nepripažins naujai suformuotos Talibano vyriausybės, jei ši visiškai užims valdžią.
Ekspertų teigimu, greičiausiai Talibanas per porą dienų nuspręs dėl vyriausybės sudėties.
„Talibanas greičiausiai suformuos Vyriausybę savo nuožiūra, su atstovais iš visų provincijų ir etninių grupių, bet tai nebūtinai bus ryškios politinės figūros ir asmenybės“, – „RFERL“ kalbėjo buvęs Afganistano vyriausybės patarėjas Torekas Farhadi.
Kokią politiką demonstruos Talibano režimas?
Nėra galutinai aišku kokią politiką demonstruos Talibano režimas, tačiau manoma, kad jis ir toliau atmes bet kokių demokratinių rinkimų ar procesų galimybę, kaip tai darė 1996–2001 metais.
Talibanas tai vadina „užsienio importu į Afganistaną“.
Pirmieji signalai rodo, kad talibai vėl įves griežtus įstatymus šalyje ir turėtų ypač sumenkinti moterų ir mergaičių vaidmenį visuomenėje, kaip tai darė 1996–2001 metais.
Ekstremistų grupuotė uždraudė moterims dirbti ne namuose, smarkiai apribojo mergaičių išsilavinimą ir reikalavo, kad išvykusios iš namų moterys lydėtų giminaitį vyrą. Taip pat buvo gauta keletas pranešimų, kad jaunos moterys buvo priverstos tuoktis su Talibano kovotojais.
Manoma, kad moterys negalės užimti jokių svarbesnių postų ir pareigų valstybėje, o mergaitėms gali būti užkirstas bet koks kelias į švietimą.
Analitikų manymu, JAV ir kitos Vakarų pasaulio valstybės gali bandyti Talibanui pasiūlyti paramą, mainais už tam tikrų demokratinių principų pasitelkimą šalies valdyme.
Tačiau lieka neaišku ar tarptautinis pripažinimas gali būti Talibano režimo siekiamybė.
Karas
JAV kartu su NATO ir regiono valstybių sąjungininkais Talibano valdžią Afganistane nuvertė 2001 metais. Grupuotė teigė prieglobstį „al-Qaeda“ organizacijai, Osamai bin Ladenui ir kitiems su rugsėjo 11-osios išpuoliais Niujorke susijusiems teroristams.
Karo metu žuvo virš 6 tūkst. JAV karių ir samdytų darbuotojų, virš 1,1 NATO šalių karių, 47 tūkst. civilių gyventojų. Nuo 2007-ųjų per susirėmimus su talibais žuvo apie 73 tūkst. Afganistano karių ir policijos pareigūnų. Talibano pusėje, kaip manoma, žuvo dešimtys tūkstančių kovotojų, rodo Tarptautinių santykių tarybos (CFR) duomenys.
Nuo tada šaliai buvo skiriama gausi finansinė parama civilių projektams bei Afganistano Vyriausybės pajėgų rengimui. Tačiau Talibanas sugebėjo vėl sustiprėti atokiuose šalies regionuose.
Talibanas ir taikos derybos
Didžiąją savo finansinių pajamų dalį Talibanas gauna iš nusikalstamų veikų: prekybos narkotikais, kyšių, išpirkų, taip pat iš mokesčių užimtose teritorijose. Kasmetinės pajamos, skirtingais skaičiavimais, gali siekti nuo 250 mln. iki 1,37 mlrd. eurų.
Talibano valdžią Afganistane pripažino tik 3 valstybės: Pakistanas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Saudo Arabija. Po rugsėjo 11-osios teroristinių atakų JAV, Talibanas buvo apkaltintas teikiantis prieglobstį Osamai bin Ladenui ir jo grupuotei „al-Qaeda“. 2001 m. spalio 7 d. JAV vedama koalicija pradėjo ataką Afganistane ir netrukus nuvertė Talibaną.
2013 metais Talibanas pranešė atidarantis atstovybę Katare, imta kalbėti apie galimas taikos derybas. 2015 metais grupuotė perėmė pirmosios provincijos sostinės – Kunduzo – kontrolę.
2021 m. balandį J. Bidenas pranešė, kad JAV išves visus savo karius iš Afganistano iki rugsėjo 11 dienos. Karių išvedimą pradėjo ir sąjungininkų valstybės, tarp jų ir Lietuva, dislokavusi savo karius Afganistane 2002 metais.
