Lietuvos apeliaciniam teisme trūksta beveik trečdalio baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėjančių teisėjų.
Šiame teisme įsteigti 33 teisėjų etatai, tačiau dirba 24 teisėjai.
Baudžiamųjų bylų skyriuje turėtų bylas nagrinėti 15 teisėjų, bet keturi etatai neužimti.
„Šiuo metu 11 teisėjų nagrinėja Lietuvos apeliaciniame teisme gaunamas baudžiamąsias bylas“, – BNS informavo teismo atstovė Laura Mickevičiūtė.
Be to, baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų skaičius artimiausiu metu gali dar sumažėti – prezidentas pasirašė teikimą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Aleną Piesliaką skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Galimos korupcijos teisėsaugoje įtarimų sulaukusio teisėjo Viktoro Kažio įgaliojimai prezidento Gitano Nausėdos sprendimu sustabdyti nuo 2019 metų vasario iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Sustabdžius teisėjo įgaliojimus į jo vietą paskelbti konkurso negalima.
Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrius susideda iš 18 teisėjų. Jame šiuo metu dirba 13 teisėjų. Be to, kad penkių teisėjų darbo vietos neužpildytos, nuo gruodžio 27 dienos bus laisvas dar vienas teisėjo etatas, nes nuo šios dienos Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė pradės dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Atsižvelgiant į tokius teisėjų skaičiaus pokyčius ir siekiant užtikrinti, kad nepadidėtų neišnagrinėtų civilinių bylų likutis, šiuo metu teisėjams skiriama daugiau nei įprastai civilinių bylų, BNS nurodė teismas.
„Toks ženklus teisėjų trūkumas susidarė dėl viso komplekso priežasčių, ir tai nėra momentinis atvejis. Iš esmės teisėjų trūkumas tęsiasi nuo 2019 metų, kai dalis teisėjų buvo atleisti po vadinamojo „teismų skandalo“. Po to dar dalis teisėjų savo noru dėl įvairiausių priežasčių (pvz., sveikatos būklės) paliko teisėjų korpusą. Dar dalis teisėjų baigė teisėjo darbą sulaukę pensinio amžiaus, keli teisėjai buvo paskirti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – atsakyme BNS nurodė teismo atstovė L. Mickevičiūtė.
Pasak jos, Lietuvos apeliacinis teismas tikisi, kad artimiausiu metu teisėjų korpusas bus suformuotas, kadangi jau įvyko atrankos tiek į Baudžiamųjų bylų skyriaus, tiek į Civilinių bylų skyriaus teisėjų pareigas, ir dabar laukiama prezidento bei Seimo sprendimų teisėjų karjeros klausimais.
„Lietuvos apeliacinis teismas tikisi, kad 2022 metų pradžioje teisėjų korpusas bus baigtas formuoti, ir labai laukia prie teismo bendruomenės prisijungiant naujų teisėjų“, – rašoma teismo atsakyme BNS.
Lapkritį Teisėjų taryba pritarė šešių kandidatų į Apeliacinio teismo teisėjus skyrimui.
Šio teismo teisėjomis norima skirti Vilniaus apygardos teismo teisėjas Aušrą Bielskę, Laimą Ribokaitę, Neringą Švedienę, Almą Urbanavičienę, teisėją Tomą Venckų ir Kauno apygardos teismo teisėją Jūratę Jakubonienę.
Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė teigė, kad jai situacija teisme žinoma.
„Dalis dekretų dėl kandidatų yra priimta ir užregistruota Seime. Tikimės, kad pateikimas įvyks artimiausiuose Seimo posėdžiuose. Kita dalis bus priimta artimiausiu metu. Kandidatai, kurie sulauks palaikymo Seime, naujas pareigas pradės eiti sausio–vasario mėnesiais“, – atsakyme BNS tvirtino J. Šovienė.
Seime kol kas užregistruoti nutarimo projektai dėl A. Urbanavičienės ir J. Jakubonienės skyrimo Apeliacinio teismo teisėjomis.
Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu.
Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismų procesinių sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo išimtinė kompetencija yra prašymų pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimus nagrinėjimas.
Autorė Ingrida Steniulienė
