Rudenį lietuviai keliavo mažiau, nei vasarą, o labiausiai aktyvumu išsiskyrė spalio 30 d. – lapkričio 5 d. laikotarpis, kai šalyje vyko moksleivių atostogos. „Tele2“ didieji duomenys taip pat parodė, kad rudenį daugiau nei perpus sumažėjo keliautojų srautas į kaimynines Latviją ir Lenkiją, bet padaugėjo keliautojų į tolimesnes egzotines kryptis. Anot kelionių organizatorių, tarp favoritų išlieka Egiptas ir Turkija, kur lietuviai leidžia ir daugiau laiko, ir pinigų.
Aktyviausias – vienas laikotarpis
Remiantis mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didžiaisiais duomenimis, pastebima tendencija, kad šį rudenį lietuviai planavo atostogas derindami jas prie valstybinių laisvadienių. Rudenį kelionės į užsienio šalis piką pasiekė lapkričio pirmąją savaitę, kai Lietuvoje buvo minimos Vėlinės.
„Daugiausiai keliaujančiųjų į užsienį buvo nuo spalio 30 d. iki lapkričio 5 d. Tą savaitę keliaujančių skaičius, lyginant su savaite prieš tai, augo 23 proc. Gali būti, kad žmones keliauti paskatino palankiai viduryje savaitės buvę laisvadieniai, tad norint turėti savaitę atostogų reikėjo imti tik kelias laisvas dienas. Taip pat paskatinti galėjo ir vaikų rudens atostogos“, – sako „DATA ATLAS“ produkto vadovas, „Tele2” duomenų mokslininkas Gediminas Jankauskas.
Augo egzotinių krypčių populiarumas
Anot G. Jankausko, keliaujančių rudens pabaigoje lyginant su vasaros pabaiga sumažėjo daugiau, nei 60 proc. Nors populiariausios kryptys rudenio pabaigoje, lyginant su praėjusio vasaros sezono pabaiga, vis dar buvo Latvija ir Lenkija, tačiau keliaujančių skaičius į šias kryptis atitinkamai sumažėjo 72 proc. ir 64 proc.
„Nors keliaujančių skaičius į daugelį šalių mažėjo, tačiau keliose šalyse aktyvumas augo. Dėl tinkamesnio sezono augo keliautojų į pietryčių Azijos šalis srautas. Lietuviai rinkosi aplankyti Tailandą, Vietnamą, taip pat į Indiją ir Egiptą. Jei įprastai į Tailandą keliaudavo dešimtys žmonių per mėnesį, tai rudenį keliavo šimtai“, – sako G. Jankauskas.
„Tele2“ turi didžiausią šalyje mobiliojo ryšio rinkos dalį, tai leidžia tiksliai pastebėti gyventojų srautų tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.
Atostogauja ilgiau, išleidžia daugiau
Pasak Ingos Aukštuolytės, didžiausio Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės, pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių atostogauti svetur vyksta rudenį atvėsus orams.
„Turistus atostogauti ne vasarą vilioja kelios priežastys. Visų pirma, atostogos rudenį dažniausiai pasirenkamos dėl patrauklių kelionių kainų, taip pat dėl nuosaikesnės šilumos, mažesnių turistų srautų, noro pratęsti vasaros sezoną. Populiariausiu kelionių laikotarpiu išliko moksleivių rudens atostogos, jas šeimos su mokyklinio amžiaus vaikais dažnai išnaudoja išvykai į užsienį“, – sako I. Aukštuolytė.
Dažniausiai su kelionių organizatoriumi atostogauti vykstantys lietuviai rinkosi Turkijos kryptį, garsėjančią aukštos klasės aptarnavimu, gerai išvystyta viešbučių infrastruktūra bei palankiu oru. Kaip ir prieš metus, toliau populiariausių krypčių sąraše rikiavosi Graikija su savo salomis bei Peloponeso regionu ir Egiptas. Bendras rudens sezoną į Egiptą išskraidintų keliautojų skaičius augo daugiau nei 30 proc., lyginant su 2022-aisiais.
„Taip pat 24 proc. išaugo keliaujančių į Ispaniją skaičius – jie rinkosi Malagos kurortą bei poilsį Maljorkos bei Tenerifės saloje. Aktyviai keliautojai leido atostogas ir Italijoje bei Portugalijos saloje Madeiroje. Šį rudenį lietuviai ir toliau prioritetą teikė kokybiškam poilsiui, 85 proc. klientų rinkosi 4–5 žvaigždučių viešbučius. Kaip ir prieš metus, populiariausi buvo „viskas įskaičiuota“ kelionių paketai“, – teigia I. Aukštuolytė.
Ji pastebi, kad auga ilgesnių atostogų populiarumas – septyni iš dešimties keliautojų rinkosi 7 nakvynių poilsį, tačiau vis dažniau užsienyje praleidžia 8 ir daugiau naktų. Be to, šiais metais ūgtelėjo ir vidutinė kelionės kaina asmeniui: praėjusiais metais ji buvo 750 eurų, o šiais metais – 850 eurų.
