Iki šių metų pabaigos Lietuva tikisi gauti 1,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos šalies ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui, o pirmasis pinigų išmokėjimas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ numatomas rugsėjį.
Planas numato finansavimą įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
„Per metus ketinama paskelbti 1,7 mlrd. eurų vertės kvietimų, jie bus skirti įvairioms sritims, pradedant startuolių akseleratoriais, dirbtinio intelekto blokų grandinėmis, robotikos sprendimais, baigiant energetiniu saugumu, investicijomis į atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinių kaupimo įrenginių diegimą, elektromobilių krovimo stotelių tinklą“, – Seimo Europos reikalų komitete praėjusią savaitę sakė viceministrė.
Anot jos, su pirmuoju mokėjimo prašymu Lietuva turėtų gauti 565 mln. eurų. Norint gauti šias lėšas, turi būti pasiekti 33 rodikliai, šiuo metu pasiekta 15.
„Kad gautume šį mokėjimą iš Europos Komisijos, mes turime pasiekti 33 rodiklius iki rugsėjo mėnesio, kai turėsime pateikti mokėjimo prašymą. Iš visų rodiklių, kuriuos turime pasiekti, jau esame pradėję įgyvendinti didžiąja dalį“, – sakė V. Česnulevičiūtė.
Pasak jos, rodikliai apima ne tik investicijų planavimą, bet ir teisines reformas.
Pagal planą, Energetikos ministerijos investicijos sieks beveik 340 mln. eurų, Ekonomikos inovacijų ministerijos – 433 mln. eurų, Susisiekimo ministerijos – apie 320 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – 440 mln. eurų.
Viso plano vertė siekia 2,25 mlrd. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva iš šios sumos yra gavusi 289 mln. eurų avansą.
Lietuvos planas parengtas siekiant pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, skirta skatinti ūkio atsigavimą po koronaviruso pandemijos.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
