Šiuolaikiniai jaunuoliai – itin drąsūs, komunikabilūs, nuolat rizikuojantys ir nebijantys iššūkių. Tad norėdami tapti finansiškai nepriklausomi, jie nedvejodami įsilieja į darbo rinką. Pastebima, kad jaunų žmonių įsitraukimas į darbo rinką tampa vis ankstesnis. Naujausi KTU mokslininkių atlikti tyrimai tai patvirtina: jaunimas pradeda dirbti gana anksti ir nesibaimina išbandyti savęs darbo rinkoje. Visgi jie susiduria su iššūkiais – ypač derinant studijas ir darbą.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentės Alina Stundžienė ir Vilda Gižienė atliko vidurinį išsilavinimą turinčių 18–25 m. amžiaus jaunuolių apklausą, siekdamos išsiaiškinti pagrindinius įsitraukimą į darbo rinką lemiančius veiksnius Lietuvoje.
„Kadangi nemaža dalis jaunimo, baigę vidurinę mokyklą, tęsia studijas universitete, kolegijose ar kitose mokslo institucijose, norėjome išsiaiškinti jų motyvaciją integruotis į darbo rinką, kokios priežastys nulemia priimti sprendimą dirbti studijų metu bei kaip jiems pavyksta suderinti studijas ir darbą“, – teigia A. Stundžienė.
Remiantis tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų nurodė, jog pirmą darbą susirado būdami 18 metų ar net jaunesni. Todėl pirmasis darbas paprastai būna laikinas, per vasaros atostogas (taip nurodė 75,6 proc. apklaustųjų), nekvalifikuotas (43,4 proc. atvejų).
„Jauni žmonės yra gana lankstūs, lengvai prisitaikantys ir nelabai reiklūs laikinam darbui. Dėl to su pirmo darbo paieška ilgai neužtruko: 84 proc. jį rado per mėnesį, 14 proc. – per 3 mėnesius. Jaunimo siekį dirbti lemia noras būti nepriklausomiems, turėti savo pinigų, būti savarankiškais“, – tikina V. Gižienė.
Kadangi jaunuoliams nereikia daug laiko darbui susirasti, jie gana dažnai jį keičia. Anot mokslininkių, tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų pirmas darbas buvo pagal specialybę, vos 14 proc. jaunų apklaustųjų jis buvo nuolatinis. Tačiau šios charakteristikos labiau būdingos įsidarbinus jau po studijų baigimo (22 m. ar vyresniame amžiuje).
„Vis tik, jei jaunas žmogus gauna nuolatinį darbą, jis siekia jį išlaikyti. Pagrindinė priežastis, dėl ko kartais jaunuolis yra priverstas jo atsisakyti – nesugebėjimas derinti studijų ir darbo. Maždaug pusė respondentų nurodė, jog jie norėtų dirbti, bet neranda lankstaus grafiko darbo, kurį galima būtų derinti su studijomis. Pastebima ir tai, kad merginos labiau linkusios dirbti studijų metu nei vaikinai“, – sako A. Stundžienė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimo patirtis dirbant nekvalifikuotą darbą yra įvairi: 36,2 proc. respondentų nurodė, kad yra dirbę nekvalifikuotą darbą, bet daugiau nedirbtų, o 24,4 proc. – toliau tokį darbą dirbtų, jei reikėtų. Jei tik susirastų, nekvalifikuotą darbą galėtų dirbti dar 27,6 proc. apklaustųjų.
„Vis dėlto beveik vieningai sutariama, kad nekvalifikuotas darbas yra naudingas – taip mano net 98 proc. respondentų. Pirmiausia, dėl finansinių motyvų (taip teigė 41,8 proc. apklaustųjų), įgyjamos darbo patirties (35,5 proc.), dar 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog tai padeda susirasti darbą pagal specialybę“, – tyrimo rezultatais dalijasi V. Gižienė.
Ypač vertina pasitenkinimą darbu
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys jaunimo pasirinkimą dirbti ar ne studijų metu, KTU EVF mokslininkių teigimu – galimybė derinti studijas su darbu, darbo valandų lankstumas, galimybė dirbti nuotoliu.
„41,3 proc. apklaustųjų net neieško darbo, nes nemato galimybės jį derinti su mokslais. Kas ketvirtas respondentas visai nemato poreikio dirbti, nes yra išlaikomas kitų (žr. 1 pav.). Labiausiai tikėtina – tėvų“, – tikina A. Stundžienė.
Siekiant identifikuoti veiksnius, lemiančius jaunų žmonių apsispendimą dirbti ar ne, buvo lyginamos dvi respondentų grupės – šiuo metu dirbančiųjų ir nedirbančiųjų, bet anksčiau dirbusių. Tyrimas atskleidė, kad pasitenkinimą darbu respondentai nedirbančiųjų kategorijoje (bet turinčių darbo patirtį) vertino vidutiniškai, skirdami apie 3,4 balus iš 5. Tuo tarpu dirbančiųjų kategorijoje pasitenkinimo esamu darbu vertinimas beveik 1 balu aukštesnis (4,3).
„Tai rodo, kad pasitenkinimas darbu prisideda prie sprendimo likti darbo rinkoje. Taip pat įtaką daro darbo trukmė bei lankstumas. Tie, kurie šiuo metu nebedirba, paskutiniame darbe dirbo ilgiau (40 val. ir daugiau) nei likę darbo rinkoje jauni žmonės“, – pastebi V. Gižienė.
65 proc. šiuo metu dirbančiųjų nurodė turintys galimybę dirbti nuotoliniu būdu, kai tuo tarpu 86,5 proc. nebedirbančių nurodė neturėję tokių galimybių.
„Aktualus ir darbo užmokestis: pirmojoje grupėje vidutinis atlyginimas yra maždaug 100 eurų didesnis (siekia 701–800 eurų) nei buvo paskutiniame darbe šiuo metu nedirbančių žmonių kategorijoje“, – sako V. Gižienė.
Svarbiausias kriterijus jaunimui renkantis darbą – jo pobūdis, t. y. darbas turi jiems patikti. Taip teigė 65 proc. apklaustųjų. Taip pat reikšmingas darbo užmokestis (59,3 proc.) bei galimybė tobulėti (57,2 proc.) ir kilti karjeros laiptais (54,7 proc.) (žr. 2 pav.).
Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje aukštosiose mokyklose dažnai nesudaromos sąlygos jaunimui dirbti studijų metu: studentams paskaitos vyksta dienos metu, paskaitų lankomumas yra privalomas, o tai apsunkina galimybes dirbti.
„Nors Lietuvoje 25–29 m. jaunuolių užimtumas yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, tačiau vangiai dirbama jaunesniame amžiuje. 20-24 m. jaunimo užimtumas yra artimas ES vidurkiui. Jis dar mažesnis 15-19 m. amžiaus grupėje“, – teigia A. Stundžienė.
Pastebima, kad Lietuvoje kaip ir kitose šalyse jaunimas dažnai dirba nekvalifikuotą darbą, ne visą darbo dieną, būtent dėl sunkumo suderinti studijas ir darbą.
KTU informacija
