Vien mobiliajame telefone yra apie 160 skirtingų puslaidininkių (lustų), kurių visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, itin trūko COVID-19 pandemijos metu. KTU absolventas pastebi, kad pandemijos iššūkiams nurimus ir inžinieriams išmokus pamokas, elektronikos srityje matomi ryškūs pokyčiai, lemiantys dar didesnę įmonių sėkmę inžinerijoje.
„Pasikeitė įmonių veiklos planavimas, pradėta ieškoti alternatyvų lustams, padidinti gamybos pajėgumai ir plėtojamos investicijos, plečiant elektronikos inžinerijos sritį. Manau, kad šis laikotarpis tik dar labiau parodė, kokia dinamiška turi būti inžinerija, o svarbiausia – žmonės, dirbantys šį darbą“, – pastebi Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) elektronikos inžinerijos magistras Dominykas Masilionis.
Auga specialistų poreikis
D. Masilionis elektronikos inžinieriumi įmonėje „Littelfuse“ dirba jau šešerius metus. Vaikinas pasakoja, kad kiekviena elektronikos inžinieriaus diena gana dinamiška ir unikali. Retkarčiais, susidūrus su kylančiais sunkumais, juos tenka spręsti analitiniu mąstymu, asmenine patirtimi ir pagrindais gautais studijuojant universitete.
„Elektronikos inžinieriaus diena gali susidėti iš daugybės skirtingų detalių, tačiau kelių dalykų išvengti niekada nepavyks – kasdienio bendravimo su kolegomis tiek susitikus gyvai, tiek virtualiai, rezultatų analizės, testų planavimo, projektavimo uždavinių. Būtent universiteto studijos padėjo man ir kolegoms suformuoti ne tik techninius, bet ir minkštuosius įgūdžius, naudojamus dirbant šį darbą“, – akcentuoja D. Masilionis.
Studijos universitete ir tuo metu vykusi COVID-19 pandemija užgrūdino KTU absolventą ieškoti sprendimų net ir kebliausiose situacijose. Būtent pandemijos laikotarpis kėlė nemažai ne tik socialinių iššūkių, bet ir inžinerinių, tokių kaip puslaidininkių trūkumas bei gamybinių pajėgumų svyravimai. D. Masilionis tikina, kad šiandien techninis išsilavinimas, o ypatingai inžinerinis, darbo rinkoje reiškia daug.
„Didėjant verslų, užsiimančių šia veikla, skaičiui, plečiantis užsienio ir vidaus rinkoms, elektronikos žinios kuria vis didesnę pridėtinę vertę, todėl ir žmonių dirbančių šį darbą poreikis auga. Neretai šiuos pagrindus ir žinias turintys specialistai tampa techniniais vadovais, sistemos inžinieriais ar net įterptinių sistemų programuotojais“, – teigia vaikinas.
Elektronikos inžinerijos specialistams siūlomos karjeros perspektyvos yra plačios ir įvairiapusiškos. Mindaugas Žarumskis, vyresnysis įmonės „Littelfuse“ „R&D“ vadovas kalba, kad įmonė suteikia visas galimybes tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, pritaikyti įgytus techninius ir verslo įgūdžius praktiškai, o taip pat skatina darbuotojus toliau tobulėti ir mokytis magistrantūros studijų programose.
„Augantys talentai, magistro laipsnį turintys darbuotojai gali rinktis karjeros kelią ne tik inžinerijoje, bet ir elektronikos srities pardavimuose, marketinge, ar produktų projektų valdyme. Elektronikos inžinieriai turi galimybę prisidėti prie naujų produktų kūrimo, testavimo ir tobulinimo. Taip pat inžinieriai dalyvauja techninio palaikymo, klientų poreikių analizės ir sprendimų siūlyme, o tai leidžia įmonei išlaikyti konkurencingumą rinkoje“, – priduria M. Žarumskis.
Suderinti darbą ir studijas – įmanoma
Kalbėdamas apie savo karjeros kelią, D. Masilionis pabrėžia, kad magistro diplomas dažnai gali pagreitinti užimamos pozicijos pokytį bei karjerą įmonėje. Jis pats, vertindamas pokyčius nuo bakalauro studijų pradžios iki šiandien, pastebi, kad jie – akivaizdūs ir plika akimi matomi tiek profesinėje pusėje, tiek asmenybės formavime.
„Pokyčiams didžiausią įtaką davė laikas, įgyvendinti projektai bei žmonės, su kuriais teko bendradarbiauti. Noriu tikėti, kad didžiausi pasiekimai yra dar tik ateityje, nes augant patirčiai bei galimybėms, visada galima atrasti ir padaryti daugiau nei padarei vakar“, – sako jis.
Darbuotis kompanijoje „Littelfuse“ D. Masilionis pradėjo dar studijuodamas bakalauro studijų programos Elektronikos inžinerija ketvirtame kurse, tęsė darbą studijuodamas ir dirba ten iki šiol. Per šį laikotarpį vaikinas įrodė, kad suderinti studijas su darbu ir netgi pabaigti magistrantūrą – įmanoma.
„KTU ir įmonė, kurioje dirbu, labai vertina lankstumą, todėl sugebėjau kokybiškai suderinti abi šias veiklas. Sprendimą tęsti magistrantūros studijas pasirinkau dėl rekomendacijų išklausyti vertingus studijų modulius bei vedamas asmeninio smalsumo ir noro sužinoti daugiau“, – kalba D. Masilionis.
Sėkmingam studijų ir darbo derinimui tarpusavyje reikalingi laiko planavimo įgūdžiai. Išlavinęs šį įgūdį, D. Masilionis turėjo laisvalaikį, kurį dažniausiai stengdavosi praleisti su draugais bei artimaisiais.
„Užsiiminėjau sportu ar kita fizine veikla, leidžiančia atitrūkti mintims. Studijoms pasibaigus, laisvalaikio įpročiai liko panašūs, taip pat ir gyvenimo tempas, nes kasdien vienus rūpesčius keičia kiti, o jiems reikia rasti geriausią sprendimą“, – šypsosi jis.
KTU informacija
