Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kremlius kariauja ne etniniais rusais?

  • 2024-07-18
  • kaunieciams.lt
  • Pagalba Ukrainai, Pasaulis, Redakcija, Ukraina

Skaičiuojama, kad Kremliaus kare prieš Ukrainą žuvo apie 120 000 rusų. Laikui bėgant aukų skaičius didėja, o tai kelia rusų nepasitenkinimą, nes jie ir toliau naudojami kaip patrankų mėsa. Bet ar tikrai taip?

Etniškai nerusiški regionai patyrė daugiausia nuostolių, palyginti su tokiais miestų centrais kaip Maskva ir Sankt Peterburgas, greičiausiai dėl didžiuosiuose miestuose didesnės etninių rusų ir Rusijos elito protestų rizikos.

Nepaisant didelių materialinių premijų, skirtų įtikinti rusus stoti į kariuomenę, ypač skurdesniuose regionuose, atrodo, kad Rusijos kariuomenei trūksta naujų naujokų, kurie pakeistų daugybę žuvusiųjų.

Rusijos aukoms Maskvos kare su Ukraina pasiekus stulbinamas aukštumas, Kremlius ir platesnė Rusijos visuomenė vis labiau jaučia karo skausmą. Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad Rusijos nuostoliai, įskaitant sužeistuosius, siekia beveik 550 000 asmenų nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. Didėjant aukų skaičiui ir Kremliui toliau verbuojant vis daugiau rusų, kuriuos reikia mesti į „mėsmalę“ Ukrainoje, Rusijos gyventojai gali pavargti nuo Kremliaus karo ir pradėti duoti atkirtį, o tai dar labiau paaštrins ir taip įtemptą vidaus aplinką.

Nepriklausomi Rusijos naujienų portalai „Mediazona“ ir „Meduza“, bendradarbiaudami su BBC naujienų tarnyba Rusijoje, neseniai, naudodami įvairias metodikas, išsamiau ištyrė Rusijos nuostolius. Siekdami įvertinti Rusijos nuostolius, tyrė skirtumą tarp įprasto ir per didelio naujų atvejų skaičiaus viešai prieinamame Nacionaliniame paveldėjimo registre. Pasak autorių, nuo šios vasaros pradžios nuo karo pradžios Rusijos kariuomenėje žuvo apie 120 000 žmonių. Be to, panašu, kad netekčių skaičius didėja ir šiuo metu kasdien vidutiniškai siekia apie 200-250. Nagrinėdami socialinės žiniasklaidos įrašus, žiniasklaidos publikacijas ir vyriausybės pranešimus, tyrėjai nustatė beveik 57 000 asmenų, žuvusių Ukrainoje, pavardes. Taip pat galima sužinoti kariuomenės rūšį, verbavimo būdą, amžių, žūties datą ir regioninę priklausomybę. Šie duomenys yra neišsamūs, tačiau vis tiek suteikia vertingų įžvalgų.

Kita Rusijos nepriklausomo naujienų portalo „Vazhnye Istorii“ („Svarbios istorijos“) tyrėjų grupė, nagrinėdama pernelyg didelį mirtingumą, nustatė, kad 2022 m. Rusijos kariuomenėje mirs 26 000, o 2023 m. – 45 000 žmonių. Autoriai daugiausia dėmesio skyrė 20-49 metų amžiaus rusų vyrams, kurie sudaro didžiąją dalį Rusijos pajėgų. Jų skaičiavimai grindžiami Maskvos oficialiais metinio gyventojų surašymo duomenimis. Kad padarytų išvadas, tyrėjai nagrinėjo skirtumą tarp įprastai tikėtino ir faktinio tam tikro amžiaus vyrų mirtingumo rodiklių. Demografai teigia, kad šie įverčiai yra minimalus skaičius. Pavyzdžiui, mirtys gali būti oficialiai registruojamos ne tik toje vietoje, kur asmuo gyveno, bet ir toje vietoje, kur jis mirė (t. y. okupuotose Ukrainos teritorijose). Rusijos valstybinė statistikos tarnyba Rosstat neskelbia duomenų apie mirtingumą Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose, vadinasi, šie duomenys gali būti neįtraukti į analizę. Be to, šiuose duomenyse gali būti neįtraukti trūkstami migrantai, kaliniai ir į Rusijos kariuomenę užverbuoti Ukrainos piliečiai.

nksčiau ekspertai atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariuomenė karui Ukrainoje yra linkusi samdyti darbo jėgą daugiausia iš nerusiškų ir periferinių Rusijos regionų. Nepritraukdamas ir neprarasdamas rekrutų iš Maskvos ir kitų didžiųjų centrinės Rusijos miestų, Kremlius stengiasi išvengti plataus Rusijos elito pasipriešinimo, kuris galėtų priversti jį apriboti savo imperialistinius planus. Tai rodo, kad Rusijos visuomenės tolerancija koviniams nuostoliams yra bet kokia, bet ne begalinė.

Regioninė nuostolių struktūra rodo, kad Maskvos ir Sankt Peterburgo miestai per karą neteko atitinkamai 571 ir 551 žmogaus. Šie skaičiai yra panašūs į Šiaurės Osetijos nuostolius – 518 žmonių. Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus skirtumus tarp regionų, Šiaurės Osetijoje 1 300 gyventojų teko viena mirtis. Tai reiškia, kad šis regionas neteko gerokai didesnės gyventojų dalies (beveik 8 kartus daugiau) nei Sankt Peterburgo miestas, kuriame žuvo vienas žmogus iš 10 000 gyventojų, ir daugiau nei 17 kartų daugiau nei Maskvos miestas, kuriame žuvo vienas žmogus iš 23 000 gyventojų. s. Dar labiau skiriasi kitų periferinių Rusijos regionų vaizdas. Pavyzdžiui, Tuvos Respublika pranešė apie 591 mirusįjį (vienas mirusysis 570 gyventojų), o netoliese esančioje Buriatijoje – apie 1429 mirusiuosius (vienas mirusysis 680 gyventojų).

Šiaurės Kaukaze daugiausia aukų patyrė Dagestanas – 1007 (vienas žuvęs iš 3200). Šis skaičius yra panašus į netoliese esančio Šiaurės Kaukazo pasienyje esančio daugiausia rusakalbių Stavropolio regiono, kuriame, kaip pranešama, žuvo 1 126 žmonės (viena mirtis 2 600 žmonių). Įdomu tai, kad, nepaisant didelio atgarsio žiniasklaidoje, Čečėnijoje pranešta tik apie 258 mirties atvejus (vienas mirties atvejis 6 000 gyventojų). Čečėnijos valdovas Ramzanas Kadyrovas galėjo nuslėpti informaciją apie visą čečėnų aukų Ukrainoje mastą. Arba dėl savo politinio svorio Rusijoje R. Kadyrovas galėjo apsaugoti savo vyrus nuo karo, atitraukdamas juos iš pavojingiausių vietovių, kaip teigiama kai kuriuose pranešimuose.

Santykiniams nuostoliams įtakos galėjo turėti ir tai, kiek Maskva pasitiki viena etnine grupe labiau nei kita. Pavyzdžiui, Ingušija patyrė 76 aukas (viena mirtis 7 000 gyventojų), o Kabardos-Balkarijos Respublika – 169 (viena mirtis 5 400 gyventojų). Gali būti, kad Rusijos kariuomenė dėl galimos grėsmės saugumui iš šių regionų pritraukė mažiau karių nei iš kitų, nes abu regionai garsėja aktyviais sukilimais. Be to, šios grupės galėjo būti mažiau linkusios savanoriauti.

Ekspertai vis dar svarsto, kada ir ar apskritai dideli nuostoliai ir visuomenės nepasitenkinimas privers Maskvą sustabdyti invaziją į Ukrainą. Apytikriai 15 000 sovietų nuostolių Afganistano kare septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje tapo pagrindiniu veiksniu, lėmusiu sovietų kariuomenės pasitraukimą iš šios šalies. Rusijos nuostoliai (manoma, kad žuvo nuo 6 000 iki 14 000 žmonių) pirmajame Rusijos ir Čečėnijos kare 1994-1996 m. taip pat buvo labai svarbūs jį sustabdyti.

Kitaip nei ankstesniuose karuose, Rusijos vyriausybė savanoriams skyrė neeilines finansines premijas. Kai kurie nauji kariai gali teoriškai gauti net 1,65 mln. rublių (18 750 JAV dolerių) premiją. Tai ypač patraukli galimybė skurdžiausių Rusijos regionų gyventojams, kur tokia pinigų suma sudaro kelis metinius atlyginimus. Mat bazinis mėnesinis darbo užmokestis siekia 210 000 rublių (2 400 dolerių)

Tad atlyginimas samdiniams yra maždaug penkis kartus didesnis už vidutinį atlyginimą kokioje nors Šiaurės Osetijoje. Pasikliovimas apmokamais savanoriais mažina visuomenės spaudimą vyriausybei dėl karo nuostolių. Tačiau tai neišsprendžia visų problemų, su kuriomis susiduria Kremlius. Rusijos vyriausybė turėjo reguliariai didinti samdos lygį, o tai rodo, kad vis mažiau žmonių nori savanoriškai kovoti Ukrainoje, net ir už palyginti nemažą atlygį.

Nenoras kovoti dėl neaiškaus tikslo ir esant didelei grėsmei gyvybei greičiausiai ypač skaudžiai palies nelabai rusiškas respublikas. Pavyzdžiui, dagestaniečiai smarkiai protestavo prieš „dalinę“ mobilizaciją 2022 m. rudenį. Net juokdariu virstantis R. Kadyrovas pareiškė, kad Čečėnija „įvykdė mobilizacijos planą 1 500 proc.“, nurodydamas, jog Maskva neturėtų tikėtis daugiau rekrutų iš šios respublikos. Šis vidinis spaudimas greičiausiai kažkiek komplikuoja galimybes vykdyti „ilgąjį karą“.

Pagal Valery Dzutsati, Eurasia Daily Monotor

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

Ką kam žada žvaigždės?

Gegužės pirmoji 

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

Ukrainos pamokos NATO karybai

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

Ką kam žada žvaigždės?

Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

Kapsulės įkasimu pažymėtos Brastos tilto statybos

LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu Staseliu

Kaip derinti basutes moterims: 5 vasariški deriniai nuo kasdienio iki vakarinio stiliaus

Juozas Meldžiukas

SODROS milijardai ir pagundos

Kaune susirungs jaunieji svetingumo ir maisto sektoriaus talentai

Prezidentas dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime

Ką kam žada žvaigždės?

Gražulis džiūgauja

Galimų žudikų byla Teisme

Rusija skelbia gėjus ekstremistais

Statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Holistinis šunų maistas: madinga etiketė ar tikra nauda jūsų augintiniui?

Premjerė sveikina Lietuvos medikus

Japonijoje žemės drebėjimas

Išmanieji namai be išmaniojo telefono: kodėl automatika grįžta prie paprastumo

Šilti moto balai – ne tik žiemai

Kauno pareigūnai ieško liudininkų

Į Lietuvą brovėsi 50 bastūnų

Ką kam žada žvaigždės?

Plaukikų čempionate rekordų šventė

Vašingtono šaulys nekentė krikščionių?

Riaušių byloje baigti nagrinėti apeliaciniai skundai

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos triumfas Zapyškyje

Vėjas be elektros paliko per 6 tūkst. namų ūkių

Festivalyje „Kaunas Jazz“ dainuos „Grammy“ laimėtoja

Medžioti poligonuose teks kitaip

„Fitch Ratings“ po 6 metų gerina Lietuvos mokumą

Užklijuota kamera neapsaugos – geriau be telefono?

Užsimušė motociklininkas amerikietis

Popiežius Leonas XIV apie mirties bausmę

„Aš – gerasis ganytojas“ (Jn 10, 11) IV Velykų sekmadienis

Naujinkime Kauno fasadus

Tomas Čyvas ir Vitalijus Balkus

Kas ką gali sekti?

Kauno rajono savivaldybei padėka už indėlį į Lietuvos krepšinį

Plaukikai gerina rekordus

Kauno gimnazistai sodino Valdo Adamkaus vardo giraitę

naikintuvai

Lenkijos naikintuvai perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno klinikose Aleksandrui padėjo grįžti į gyvenimą

Futbolo kamuolys

Ar Iranas reikalingas Pasaulio futbolo čempionate?

Minimalizmas ar maksimalizmas: koks namų dizainas dominuos šiemet?

R. Juknevičienė siūlo atmesti LRT įstatymo pataisas

Vaizdo stebėjimo kamerų tinklo plėtra Kauno rajone

Sugrįžta „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ išvykos po Lietuvą: laukia susitikimas Širvintose  

Griunvaldo gatvė

Griunvaldo gatvė tapo nauja pėsčiųjų alėja Kaune

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Prezidentas pasveikino Kauno teatro vadovą B. Želvį

2026-05-01

Žiniasklaida: A1 kelyje įvyko masinė avarija

2026-05-01

Nobelio taikos premijai gauti pasiūlyta beveik 300 kandidatų

2026-05-01

TS-LKD: 40 proc. gyventojų pritartų branduolinio ginklo dislokavimui

2026-05-01

Ką kam žada žvaigždės?

2026-05-01

Gegužės pirmoji 

2026-05-01

Kaun žalgiriečiai pralaimėjo ir antras serijos rungtynes (Video)

2026-05-01
keliai

Kelininkai: sutvarkytų duobių plotas – 8 futbolo aikštės

2026-04-30

Kvaišalus iš užsienio besisiuntusiam vyrui siūloma taikyti priverstinį gydymą

2026-04-30

Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

2026-04-30

Kviečiama dalyvauti piešinių konkurse!

2026-04-30

Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta

2026-04-30

Kaune atidaroma dronų valdymo mokymo stovykla

2026-04-30

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva iš 14-os nukrito į 15 vietą

2026-04-30

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-30
Kauno geležinkelio stotis

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026-04-29

Kodėl Aplinkos tvarkymo paslaugos daugiabučiams svarbios visus metus?

2026-04-29

„Delfi“ iniciatyva „Saugu“ lankysis Utenoje: ar jaučiatės saugūs 

2026-04-29

Ukrainos pamokos NATO karybai

2026-04-29

Svajonių automobilis: ar verta žvalgytis už Atlanto?

2026-04-29

1500 pradinukų išbandė dešimt sporto šakų

2026-04-29

Kas vyksta „Kauno Žalgirio“ akademijoje?

2026-04-29

Nebegalima bus deginti durpių ir anglies

2026-04-29

Vandžiogaloje vyko spalvinga šokių šventė

2026-04-29

Rusija sunerimusi dėl „turkiško pasaulio”?

2026-04-29

Liberalai kreipėsi į STT dėl teatrų

2026-04-29

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-29
Tomas Čyvas

Ką darys Vengrija?

2026-04-29

Žalgiriečiams pirmosios atkrintamosios nepavyko

2026-04-28

Sukčiai apsimeta banko ekonomistu

2026-04-28

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos