Savaitgalį įvykę M.A.M.A apdovanojimai viešoje erdvėje sukėlė daug aistrų. Kol žmonės diskutuoja apie „lygius ir lygesnius“ bei ieško kaltų, renginių organizatoriai teigia jau kurį laiką siūlantys realų ir legalų sprendimą, tačiau nesulaukiantys valdžios reakcijos. Nedarbo ir bankroto siekiantis išvengti sektorius parengė planą eksperimentiniam biomedicininiam tyrimui Žalgirio arenoje su 2000 dalyvių. Sėkmės atveju, koncertų salės ir arenos duris atverti galėtų jau liepą.
Covid-19 eksperimentai užsienyje – ne naujiena
Eksperimento Lietuvoje iniciatorius, „Sound Traffik“ įkūrėjas Vitalij Litvinenko sako, kad idėja kilo remiantis gerosiomis praktikomis užsienyje. Vokietijoje buvo surengtas koncertas su 1400 žmonių, socialinį eksperimentą išbandė ir Amsterdamo gyventojai, o paskutinį kovo savaitgalį Barselonoje tyrimui susibūrė 5000 dalyvių.
„Tokių eksperimentų tikslas – rasti būdą organizuoti kultūrinius renginius, kurie būtų saugūs ir padėtų ne tik greičiau ant kojų atsistoti verslui, bet ir gerintų emocinę žmonių būklę. Juk visi išsiilgo bendravimo, galimybės nueiti į kokį nors renginį“, – sako V. Litvinenko.
Ispanijoje jau paskelbti tokio bandomojo biomedicininio tyrimo preliminarūs rezultatai rodo, kad nė vienas iš gruodį vykusio koncerto dalyvių neužsikrėtė koronavirusu. Tyrėjai priėjo išvadų, kad tokio eksperimento organizavimas nėra susijęs su Covid-19 infekcijų padidėjimu. „Pavykęs eksperimentas gali reikšti žalią šviesą saugiems renginiams dar 2021-ųjų vasarą: greitieji testai padėtų, kol laukiame masinės gyventojų vakcinacijos, o toks pavyzdys galėtų būti paskata žmonėms skiepytis“, – teigia renginių organizatorius.
Imtųsi visų saugumo priemonių
Litvinenko pastebi, kad žmonės pasipiktino M.A.M.A apdovanojimais, nes pritrūko komunikacijos iš anksto, susitarimo su ekspertais, gydytojais, SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ir kitais specialistais. Jis tikisi, kad šis įvykis pagaliau iškels į aikštę opią problemą ir paskatins visuomenę atkreipti dėmesį į galimybę ieškoti saugių, teisėtų kelių žmonėms pamažu grįžti į normalų gyvenimą.
„Mes neieškome būdų apeiti sistemą ir iš to pasipelnyti – mes norime bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais ir ištirti galimybę organizuoti renginius. Turime aiškų planą, į kurį įtrauktos visos saugumo priemonės. Socialiniame eksperimente galėtų dalyvauti apie 2 tūkst. žmonių iki 40-ties metų, nepatenkančių į rizikos grupę. Eksperimentas vyktų pilnai dezinfekuotose ir vėdinamose Žalgirio arenos patalpose. Visi jo dalyviai savaitę prieš izoliuotųsi, būtų testuojami greitaisiais testais, privalėtų dėvėti respiratorius N95, dezinfekuoti rankas. Kad įsitikintume, ar naudojant visas apsaugos priemones padidėjo rizika plisti infekcijai, dalyviai įsipareigotų savaitę po renginio izoliuotis ir atlikti PGR tyrimą laboratorijoje“, – detales atskleidžia jis.
Nauda ne tik renginių organizatoriams
Pasak organizatoriaus, eksperimentą būtų galima planuoti birželio pradžioje. Jei jis pasiteisintų, liepą žmonės jau galėtų vykti į koncertus, festivalius. „Kuo anksčiau tai padarysime, tuo greičiau matysime, ar galime laisvinti karantino sąlygas. Po tokių tyrimų užsienyje jau planuojami festivaliai, kuriuose galės dalyvauti ir 400 tūkst. žmonių. Panašiu principu vyksta bandymai ir švietimo srityje – laikantis visų saugos reikalavimų, periodiškai atliekant mokinių, jų namų ūkių ir įstaigų darbuotojų bandomuosius profilaktinius tyrimus. Kodėl to negalime pritaikyti ir kitose srityse?“, – svarsto idėjos iniciatorius.
Litvinenko sako, kad tokio eksperimento naudą patirtų ne tik renginių organizatoriai. Jei bandymas pavyktų, juo galėtų vadovautis ir kiti nuo pandemijos smarkiai nukentėję sektoriai: maitinimo įstaigos, barai, teatrai, kitos kultūrinės veiklos.
„Šiuo metu verslai ir žmonės gyvena nežinioje, o kriterijų atsidaryti renginiams ir viešoms erdvėms galime nepasiekti dar ilgai. Kol kas kompensacijos nukentėjusiems nėra pakankamos, paramos paketai vėluoja, o žmonės psichologiškai pavargo nuo karantino ir vis besikeičiančių valdžios sprendimų. Galimybė atsiverti padėtų reabilituotis tiek valdžiai, tiek visuomenei: Vyriausybė parodytų, kad priimdama sprendimus remiasi skaičiais ir moksliniais tyrimais bei nuramintų įsiaudrinusius žmones, kuriems karantinas tampa našta. Nė nekalbu apie galimybę dirbti tiems, kurie prarado savo pajamų šaltinį.“, – mintimis dalinasi renginių organizatorius.
Palaikymo kol kas nesulaukė
Litvinenko teigia konkretaus atsakymo iš valdžios atstovų vis dar nesulaukiantis. „Girdime, kad reikia palaukti, kol situacija bus labiau prognozuojama. Tačiau gali būti, kad su pandemija turėsime gyventi dar ilgai, tiek žmonių, tiek verslininkų kantrybė ir resursai senka. Tokia iniciatyva galėtų būti puikus pavyzdys ne tik mums, bet ir kaimyninėms šalims.“
Organizatorius džiaugiasi, kad po skandalingų M.A.M.A apdovanojimų bent jau suaktyvėjo diskusija viešoje erdvėje, į tokio pobūdžio eksperimentinių tyrimų pusę stoja gydytojai, sveikatos specialistai. „Belieka tikėtis, kad diskusijos pasieks atsakingus asmenis ir specialistai bus išgirsti. Visi esame pavargę ir laukiame aiškių, konkrečių sprendimų. Jau dabar matome, kad draudimai nebeveikia, todėl metas pradėti ieškoti alternatyvų ir remtis mokslu. Tai – vienintelis kelias į gyvenimą be apribojimų“, – neabejoja jis.
