Kiekvieni iš paskutinių aštuonerių metų, jeigu prognozės 2022-iesiems pasitvirtins, bus karštesni nei bet kurie metai iki 2015-ųjų, sekmadienį paskelbė Jungtinės Tautos (JT), detalizuodamos dramatišką pasaulinio atšilimo spartėjimą.
Jūros lygio kilimas, ledynų tirpimas, liūtys, karščio bangos bei jų sukeliamos mirtinos nelaimės – visi šie procesai pagreitėjo, teigiama Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje, paskelbtoje Šarm aš Šeiche Egipte atidarant Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais COP27.
„Vykstant COP27, mūsų planeta siunčia pagalbos signalą“, – pareiškė JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).
Jis šią ataskaitą pavadino „klimato chaoso kronika“.
Žemė nuo XIX amžiaus pabaigos sušilo daugiau nei 1,1 laipsnio Celsijaus, maždaug pusė šio pokyčio įvyko per pastaruosius 30 metų, rodo ataskaita.
Egipte susirinko beveik 200 valstybių, užsibrėžusių suvaldyti temperatūros kilimą ties 1,5 Celsijaus riba: kai kurie mokslininkai mano, jog šio tikslo pasiekti jau nebeįmanoma.
Šie metai gali būti penktoje arba šeštoje vietoje tarp šilčiausių kada nors užfiksuotų – nepaisant nuo 2020 metų juntamos „La Nina“ įtakos – periodiškai susidarančio fenomeno Ramiajame vandenyne, kuris natūraliai vėsina atmosferą.
„Kuo didesnis atšilimas, tuo sunkesnis jo poveikis“, – sako PMO vadovas Petteri Taalasas (Pėteris Talasas).
Vandenynų paviršius, sugeriantis daugiau kaip 90 proc. žmonių anglies dioksido emisijų sukuriamo karščio, 2021 metais pasiekė rekordiškai aukštas temperatūras. Itin spartus jo šiltėjimas pastebimas paskutinius 20 metų.
Vandenų karščio bangos taip pat dažnėja, sukeldamos tragiškų pasekmių koraliniams rifams ir pusei milijardo nuo jų priklausomų žmonių.
Prognozuojama, jog 2022-aisiais bent viena karščio banga kils 55 proc. vandenynų paviršiaus.
Dėl tirpstančių ledo kepurių ir ledynų per pastaruosius 30 metų padvigubėjo vandens lygio kilimo greitis, sukeldamas pavojų dešimtims milijonų žmonių, gyvenančių žemutinėse pakrančių teritorijose.
Mušami rekordai
„Vargu, ar šios ataskaitos žinutės galėtų būti niūresnės“, – sakė Britanijos Antarkties tyrimų programos (British Antarctic Survey) mokslo lyderis Mike Meredith (Maikas Mereditas).
„Griūvant skirtingoms mūsų klimato sistemos dalims visoje mūsų planetoje sumušami nauji rekordai“, – teigė jis.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, atsakingos už daugiau kaip 95 proc. šilimo, pasiekė rekordinius lygius, o metano lygio kilimas buvo didžiausias, koks kada nors yra užfiksuotas per vienerius metus, teigiama PMO kasmetinėje Pasaulio klimato būklės ataskaitoje.
Metano išlakų augimas siejamas su nuotėkiais gaminant gamtines dujas ir išaugusiu jautienos vartojimu.
2022 metais fiksuota daugybė atvejų, kai nuo ekstremalių oro sąlygų, kurias sustiprino klimato kaita, nukentėjo visame pasaulyje esančios bendruomenės.
Dviejų mėnesių karščio bangą Pietų Azijoje šių metų kovą ir balandį, kuriai įtakos turėjo žmogaus veiklos padariniai, sekė potvyniai Pakistane, paskandinę trečdalį valstybės. Žuvo mažiausiai 1,7 tūkst. žmonių, o 8 mln. turėjo palikti namus.
Rytų Afrikoje keturis iš eilės lietinguosius sezonus fiksuotas mažesnis nei vidutinis kritulių kiekis – ilgiausiai per pastaruosius 40 metų. Manoma, kad 2022 metai dar labiau pagilins sausrą.
Kinijoje fiksuota ilgiausia ir intensyviausia karščio banga ir antra sausiausia vasara.
Nukritęs vandens lygis sutrikdė komercinį vandens eismą Kinijos Jangdzės upe, Misisipėje Jungtinėse Valstijose ir kituose svarbiuose vidaus vandens keliuose Europoje, kuri taip pat patyrė pasikartojančius svilinančio karščio smūgius.
Vargingos šalys, kurios yra mažiausiai atsakingos už klimato kaitą, tačiau labiausiai pažeidžiamos jo sunkių pasekmių, kentėjo labiausiai.
„Tačiau net ir gerai pasiruošusios valstybės šiemet buvo nuniokotos ekstremalių sąlygų – matėme tai užsitęsusių karščio bangų ir sausrų didelėse Europos teritorijose ir pietinėje Kinijoje metu“, – teigė P. Taalasas.
Europos Alpėse 2022 metais buvo sumuštas ledynų tirpsmo rekordas, o vidutinės ledo storio netektys siekė tarp trijų ir keturių su puse metro – daugiausiai, kiek kada nors yra užfiksuota.
Šveicarija nuo 2001 metų prarado daugiau kaip trečdalį savo ledynų apimties.
„Jeigu kada buvo metai, kai reikėjo nusimesti, sudraskyti ir sudeginti klimato neveiklumo akidangčius, tai 2022-antrieji“, – sakė Edinburgo klimato kaitos instituto direktorius Dave’as Reay (Deivas Rajus).
„Pasauliui reikia atlikti milžinišką žalos apribojimo darbą“, – teigė jis.
Redaktorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
