Kitais metais prognozuojamas kolumbariumų įrengimo proveržis pakaunėje. Prieš kelerius metus įrengtas kolumbariumas Jonučių kapinėse šiuo metu jau užpildytas, o kitame liko 13 laisvų nišų. Tai liudija, kad žmonių požiūris į laidojimą keičiasi. Kolumbariumų pageidaujama ne tik priemiestinėse kapinėse, bet ir atokesnėse vietovėse.
UAB Komunalinių paslaugų centro (KPC) direktorius Audrius Markevičius informavo kad šiuo metu yra parengti Radikių, Ringaudų, Karmėlavos kapinių kolumbariumų projektai, o finišo tiesiojoje – ir Zapyškio projekto rengimas.
Teigiama, kad visų paminėtų kolumbariumų statyba prasidės kitąmet. „Tai dideli projektai, todėl kolumbariumai bus statomi etapais. Šiuo metu vyksta skaičiavimai, kiek tai kainuos, kad lėšas būtų galima numatyti kitų metų biudžete“, – sakė įmonės direktorius.
2021 m. taip pat planuojama pradėti statyti kolumbariumą Raudondvario kapinėse. Vietos bendruomenė ir seniūnija tokių statinių pageidauja ir Vilkijoje.
Dominuoja apskritimai
Penkių kolumbariumų projektus kūrė ne vienas architektas, todėl jie šiek tiek skirsis. Skirtumus lėmė ne tik pasirinktos medžiagos, bet ir gamtiniai ypatumai.
Karmėlavos kapinėse numatoma įrengti tris skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 6, antras – 14 ir trečias – 17 kolumbariumų, kiekvienas jų turės po 40 nišų, į kurias bus galima talpinti iki 4 urnų. „Ringaudų projekto principas panašus, tik jame numatoma įrengti du skirtingo dydžio apskritimus: pirmas apskritimas susidės iš 4, o antras – 13 kolumbariumų. Abiejuose numatyta įrengta po pelenų barstymo vietą“, – pasakojo KPC aplinkos inžinierius Ramūnas Vilčinskas.
Pasak projektus koordinuojančio R.Vilčinsko, vietos gyventojai teigiamai priima šiuos kolumbariumų projektus, kadangi statiniai projektuoti atsižvelgiant į teritorijos reljefą, siekiant išsaugoti ne tik daugumą esamų medžių, bet ir pasodinti naujų želdinių. „Juodas granitas pasirinktas, kad neišsiskirtų iš aplinkos, o skirtingo dydžio akmenų kompozicijos suteiks jaukumo“, – teigė KPC aplinkos inžinierius.
Radikių kolumbariumų koncepcija – monolitinis segmentas su rūdinto metalo dalimis. Kiekviename segmente suprojektuotos keturios angos, į kurias taip pat bus galima talpinti iki 4 urnų. Pilkos spalvos monolite, metalo lakštais uždengus angas, susiformuoja kryžiaus forma. „Siekiant kolumbariumų statinius integruoti į gamtinę aplinką, už jų formuojami apželdinto grunto pylimai, statinius uždengiantys iš vienos pusės“, – sakė R.Vilčinskas.
Naujosiose Raudondvario kapinėse per du etapus turėtų atsirasti apie 300 kriptų, kuriose tilps 4 standartinio dydžio urnos. Pirmajame etape numatyta įrengti 88 vietas, antrajame – nuo 150 iki 200. Taip pat planuojama pastatyti varpinės tipo nedidelį 14 vietų kolumbariumą, kuriame galės būti laidojami pasižymėję raudondvariečiai.
Raudondvario kolumbariumas planuojamas su rausvų klinkerio plytelių ir pilko granito apdaila. Taip pat bus įrengtos metalinės vazos gėlėms ir lentynėlės žvakėms, takeliai į laidojimo vietą pritaikyti neįgaliesiems. Planuojama, jog prie kriptų bus įrengti suoleliai ir pasodinta medelių.
Esama ir privačių iniciatyvų
Šiuo metu Kauno rajone yra du kolumbariumai Garliavoje, Jonučių kapinėse ir privatus Ringaudų kapinėse. Vienas kolumbariumas Jonučių kapinėse veikia, o kitas 24 nišų – užpildytas. Pastarajame nišų savininkai gali talpinti urnas papildomai.
Vieta urnai laikyti išperkama 25-eriems metams. Jonučių kapinėse urnos saugojimo kriptoje mokestis už šį laikotarpį – 726,18 Eur. Už antros ir kitų urnų saugojimą toje pačioje kriptoje Komunalinių paslaugų centras renka vienkartinį 90 eurų mokestį.
Vėliau planuojama leisti sutartį pratęsti ilgesniam terminui arba rinktis alternatyvius variantus – perlaidoti urną kapavietėje ar išbarstyti mirusiojo pelenus teisėtoje teritorijoje.
„Šiuo metu jaučiamas vis didėjantis poreikis, tokiu būdu laidoti savo artimuosius. Pastebima ir tendencija, kad užsienyje dirbantys lietuviai grįžta palaidoti savo artimo žmogaus, o nišos priežiūra paliekama kolumbariumo administratoriui – „Komunalinių paslaugų centrui“, – tvirtino A.Markevičius.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena”
