Seime antradienį po pateikimo pritarta ministrės Ingos Ruginienės pateiktiems Pensijų kaupimo įstatymo ir susijusiems pakeitimams, kuriais siekiama pertvarkyti pensijos kaupimą, būtent – antrąją pensijų pakopą.
Socialdemokratų ir koalicijos partnerių Vyriausybė siekia, kad būtų užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas į kaupimą antrojoje pakopoje, numatant galimybes pasitraukti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
„Gyventojai turės daugiau pasirinkimo laisvės disponuoti savo sukauptais pinigais“, – Vyriausybės sprendimą komentuoja Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pasak I. Ruginienės, siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą.
„Įtvirtinsime savanorišką kaupimo modelį.
Automatinį įtraukimą pakeis nuolatinis kvietimas savanoriškai kaupti. Siūlome sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo“, – pažymi ministrė.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Jūratė Zailskienė sako, kad socialdemokratų deleguotos ministrės inicijuojama pertvarka žymi ilgai lauktą permainą.
„Štai ir atėjo metas, kai žmonės patys galės apsispręsti, dalyvauti ar nedalyvauti pensijų kaupime, kuris visada buvo vadinamas savanorišku, bet iki šiol buvo prievartinis“, – pažymi J. Zailskienė.
Daugiau laisvės
Pagal teikiamus pakeitimus asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį: pereinamasis laikotarpis galiotų nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Siūloma iki sulaukiant senatvės pensijos amžiaus vieną kartą per visą gyvenimą leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų (bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėtą sumą).
Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galės atsiimti asmenys, sukaupę iki pusės privalomo anuiteto sumos.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis: netekus 70–100 proc. dalyvumo; kai nustatoma sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą; kai nustatomas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos.
Siūloma privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti kaip 50 proc. praėjusių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos.
Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.
Siūloma leisti atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tų, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.
Už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai.
Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies.
Nusprendusiems toliau kaupti antroje pakopoje numatoma galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti.
Pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų elgtis lanksčiai: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai – įmokas stabdyti.
Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį.
Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gautų valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU)).
Seimo LSDP frakcijos inf.
****
Komentuoja Saulius Racevičius – vienas sistemos kūrėjų 2003 metais.
„Savanoriškas įsitraukimas tai jau III pakopos bruožas.
Esmė tai, kad sistema buvo sukonstruota 2003 metais su labai aiškiais principais ir apie 1 milijonas Lietuvos žmonių pamatė tokioje sistemoje naudą.
Bet per 22 metus tau jau 4 sistemos keitimas pasakojant blėnius apie buržuvinus finansininkus ir naudos nebuvimą darbo liaudžiai.
Laisvas išėjimas ir įmokų stabdymas kada noriu griauna II pakopą. O kodėl tada nesustabdyti įmokų į pačią SODRA? Irgi dirbančiųjų interesas būtų.
„Ilgi” pensijų fondų pinigai yra didžiulis geris, nes juos galima investuoti į didelius ir ilgalaikius projektus, kaip antai, gynybos infrastruktūrą. Tai tas pats iš esmės.
Praėjusių metų pabaigoje II pakopos PF valdė 9,124 milijardo vertės turtą. Gyventojų indeliai buvo 24 milijardai.
Tai labai didelė suma, kuri atlieka taupymo funkciją ir gali būti (bet ne visa) panaudota gynybos projektų finansavimui. O dabar po „reformos” PF turtas gali sumažėti iki 5 milijardų.”
