Norintiems išmokti subtilybių, dirbant mišriose komandose, Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo rinktis išskirtinį Produkto vystymo projekto (PVP) modulį, kurio metu daugiausia suburiamos komandos iš visiškai skirtingų specialybių, su skirtingomis stiprybėmis ir žiniomis. Jo metu studentai patys turi nuspręsti kokį galutinį produktą nori sukurti pagal socialinių partnerių ar dėstytojų pateiktas temas, sutarti komandoje ir pasidalinti atsakomybėmis.
Pavasarį dalyviai gvildeno skaitmeninės inovacijos temą. Studentus visą laiką lydi ir verslo partneriai, kurie teikia savo temas, pasiūlymus ir stengiasi padėti studentams kuo geriau įgyvendinti savo idėjas.
Išskirtinis studijų modulis
Kaip tikina KTU atstovai, šio modulio tikslas – sujungti tyrėjus, dėstytojus, socialinius partnerius ir studentų komandas bendram darbui – kurti produktą ar paslaugą nuo idėjos iki prototipo. Jis išsiskiria tam tikra specifika, logika ir mokymosi seka.
„Produkto kūrimas turi kelis etapus tokius, kaip produkto koncepcijos vystymas, rinkos analizės ir segmentavimo, konkurentų bei tiekėjų vertinimas, finansinės ir verslo naudos vertinimas, produkto vystymas, prototipo parengimas, testavimas, validavimas, galutinio produkto pristatymas. PVP modulis yra realaus produkto ar paslaugos kūrimo projektas, kuriame studentai tarpkryptėse komandose kuria produktus nuo koncepcijos iki jų įgyvendinimo“, – teigiama PVP modulio pristatyme.
Skirtingų krypčių studentai gautą užduotį analizuoja pasitelkdami savo žinias. Jie sprendžia socialinius, etinius užduoties klausimus, rengia techninį sprendimą, sprendžia aplinkosaugos ar produkto dizaino klausimus. Taip studentai kuria produktą imituodami realų procesą, vykstantį gamyboje. Modulio rengėjų tikslas – išmokyti studentus kurti realų produktą, dalyvaujant visame procese nuo pradžių iki galo: suformuluojant idėją, atliekant jų analizę, vystant produktą, rengiant ir testuojant prototipą. Tokiu būdu studentai gali susieti ir sustiprinti savo teorines, praktines ir tarpdisciplinines žinias bei sukuria terpę inovacijų atsiradimui.
Kaip pastebi KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Vadimas Kitovas: vienas iš universiteto tikslų yra paruošti žmogų tolimesniam karjeros etapui. Netradiciniai dėstymo būdai, kaip dizainu grįstas metodas, taikomas šiame modulyje, yra priimtinesnis siekiant paruošti studentus gebėti spręsti įvairiausio pobūdžio problemas, su kuriomis jie susidurs savo ateities karjerose.
Dėstytojas – mentorius
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytoja prof. Lina Šeduikytė, buvo vienos komandos, kūrusios internetinį puslapį, kuriame galima palyginti įvairių statybinių produktų aplinkosaugines deklaracijas, CO2 pėdsaką, mentorė. Ji tikina, kad nors studijose dažnai taikomi problemomis ar iššūkiais grįsti mokymo metodai, šis modulis yra tikrai išskirtinis.
„Visą pusmetį galima buvo stebėti studentų transformaciją modulio eigoje. Matėsi, kad pradžioje, kai kuriems studentams buvo sunkiau adaptuotis naujame studijų procese, kuomet nėra tikslaus uždavinio, o prie sprendimų jie turi prieiti patys per diskusijas komandoje, konsultacijas su socialiniais partneriais ir pasitelkiant savo kūrybiškumą. Daugumoje PVP komandų dirba skirtingų fakultetų studentai, taigi turime tarpkryptines studentų komandas, su skirtingomis žiniomis ir mąstymu. Tai studentams buvo iššūkis, kurį turėjo įveikti“, – tikino L. Šeduikytė.
Statybos inžinerijos studentas Dominykas Vencius, paminėjo, kad šis modulis turėtų patraukti kūrybingus ir iššūkių nebijančius studentus.
„Projektas labai patiko, nors iššūkių buvo. Vienas jų iškilo, nes ne visi komandos nariai buvo pilnai patikėję mūsų kuriamu produktu ir jo galimybe tapti realia, veikiančia platforma, kuri gali tapti ir mūsų verslu. Vieniems tiesiog svarbu išpildyti šio modulio klausimus ir užduotis, o kiti siekia daugiau – sukurti veikiantį ir naudingą produktą bei tęsti darbą prie jo ir po modulio pabaigimo. Tai kėlė papildomas įtampas komandoje“, – patirtimi dalinosi studentas.
Dominyko komanda, kurią sudarė Marius Tamošiūnas, Kasparas Vėberis, Paulius Šinkūnas, Rapolas Levickas ir Mintarė Paplauskaitė kūrė internetinį puslapį, kuriame analizuojamos aplinkosauginės produktų deklaracijos (susijusios su produktų gamybos metu išskiriamais CO2 kiekiais ir kita tarša), gauta informacija susisteminama ir palyginama su kito gamintojo panašiu produktu. Dominykas neslėpė, kad ir kaip dažname projekte, buvo sunku planuoti savo laiką ir visada jo trūko, tačiau rezultatu komanda buvo patenkinta ir paskatinta dėstytojos jį pristatė KTU organizuojamoje inovacijų parodoje-konkurse „Technorama“ .
Šiai komandai temą pateikė įmonė INHUS Engineering, o Inovacijų departamento vadovas Tomas Blažiūnas konsultavo viso semestro metu.
Į PVP studijų modulį įtraukiami ir užsieniečiai studentai. Dėstytojo V. Kitovo kuruojamoje grupėje dirbo Jad Jaafar, Cagan Eltan, Xavier Durai Britto Paul, Orkhan Suleymanli. Visi jie sutarė, kad vienas sunkiausių momentų buvo dirbti komandoje, pasidalinti atsakomybėmis ir viską padaryti laiku ar jei reikia, pagelbėti draugams. Šiai komandai temą pateikė ir konsultavo įmonė Peikko Lietuva.
Reali darbo aplinka ir verslo patarimai
Studentų mentorė L. Šeduikytė pabrėžė, kad PVP studijų aplinka primena startuolių ir realaus darbo aplinką. Studentai privalo prisiimti atsakomybė prieš save ir kitus. Taip pat ugdomos verslumo, komandinio darbo kūrybiškumo ir laiko planavimo kompetencijos. Ne mažiau ir studentai mokomi drąsiai bendrauti su verslo partneriais ir taip užmegzti naujus ryšius bei įgyti patirties.
„Dalyvaujant PVP turėjome galimybę pajausti šiuolaikinių studijų programos kokybę ir studentų kūrybiškumą bei motyvaciją vystant produktą. Nuo pat pirmųjų susitikimų atsiskleidė komandos įsitraukimas į problemos sprendimą, verslui nenusileidžianti orientacija į rezultatą ir atkaklumas. Džiugino komandinis darbas tiek gilinantis į iškeltą problemą, tiek ją sprendžiant, tiek pristatant rezultatus. Mūsų nuomone, tokie produkto vystymo projektai, dirbant integruotoje komandoje, suteikia realios naudos ir studentams, ir įmonėms. Studentai įsitraukia į šiai dienai aktualios problemos sprendimą ir turi galimybę teorines žinias pritaikyti praktikoje, o įmonės gali pasisemti patirties kaip ta pati problema ir jos sprendimas atrodo integruotos komandos akimis. Atliktas komandos darbas pranoko mūsų lūkesčius“, – sakė T. Blažiūnas.
