Trečiadienį Raudondvario dvare įvyko paskutinis šių metų Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos posėdis, kuriame buvo aptartos svarbiausios aktualijos bei kitais metais laukiantys darbai.
Sveikata – šiuo metu svarbiausia tema, apie kurią kalba ir diskutuoja visi, todėl Kauno regiono savivaldybių vadovai džiaugėsi, kad posėdžio metu vienbalsiai buvo patvirtintas darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ 2022 metų veiklos planas. Visos savivaldybės jau yra pasirašiusios deklaraciją, kuria įsipareigojo skatinti sveikatos stiprinimą regione.
„Veiklos planas 2022 metams – tai rinkinys priemonių, kurias turėsime kartu įgyvendinti. Pasirinkome penkias sritis (profilaktika/prevencinės programos, fizinis aktyvumas, psichikos sveikata, sveika mityba, pirmoji pagalba/gaivinimas)“, – teigė darbo grupės „Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ pirmininkas Laurynas Dilys.
Anot L. Dilio, fizinis aktyvumas arba jo stoka daro įtaką sveikatai, todėl savivaldybės įsipareigojo skatinti fizinį aktyvą ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose, didinti sporto pamokų skaičių, gerinti jų kokybę. „Visi specialistai pritaria, kad 3 fizinio lavinimo pamokų per savaitę yra per mažai, be to, sportuoti turėtų ne tik 5-12 klasių mokiniai, bet ir darželinukai, pradinukai. Tad sieksime, kad ugdymo įstaigose būtų įsteigtos fizinio lavinimo specialistų pareigybės“, – aiškino L. Dilys.
Kauno regione daug sporto salių, stadionų, aikštynų, todėl reikėtų šias erdves geriau išnaudoti fiziniam aktyvumui skatinti, rengti nemokamus užsiėmimus ar treniruotes.
Kita svarbi sritis – sveika mityba. „Savivaldybės turės ieškoti būdų, kaip skatinti sveiką vaikų mitybą. Tenka apgailestauti, kad Kauno rajone taip sėkmingai veikusio švediško stalo principo dėl pandemijos teko atsisakyti. Tačiau tai neturėtų mums sutrukdyti parengti sveikos mitybos metodikas, į vaikų racioną įtraukti ekologiškų produktų, parengti sveikatai palankų valgiaraštį“, – vardijo L. Dilys.
Veiklos plane taip pat numatyta didinti profilaktinių programų prieinamumą, mažinti sveikatos netolygumus, vykdyti defibriliatorių plėtrą regione.
Kauno regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkė Nijolė Dirginčienė palinkėjo, kad planas neliktų tik popieriuje.
Kolegijos nariai taip pat patvirtino įvairius tvarkos aprašus, projektus, skaičių asmenų, kurie 2022 metais galėtų būti priimti į Kauno regiono profesinio mokymo įstaigas. O jų – daugiau nei 6 tūkst.
Merai daug diskutavo apie Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamą sveikatos įstaigų reformą, kuri palies visą Lietuvą.
Anot profesoriaus Juozo Pundziaus, reorganizuoti sveikatos sistemą bandoma jau 30 metų. „Reikia sisteminės pertvarkos, o ne vien administracinio, metodologinio pakeitimo, kuomet ministerija savo tvarką bando primesti nurodymais, įstatymais. Pamirštamas svarbiausias aspektas – žmogus, kuris nori gauti tinkamą pagalbą laiku ir arti namų“, – pabrėžė profesorius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius atkreipė dėmesį į ministerijos spaudimą apjungti arba uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, anot jo, tai prieštarauja savivaldybių siekiui plėsti sveikatos paslaugų spektrą ir prieinamumą.
„Savivaldybės asociacijai pateiks savo vizijas ir norus ir tada ministerijai suformuosime vieningą poziciją. Kitą savaitę vyks išplėstinis merų pasitarimas, kuriame priimsime sprendimus. Ne pirma ir ne paskutinė reforma, kurią mums bando primesti centrinė valdžia, išgyvensime“, – akcentavo M. Sinkevičius.
