Kauno apskritis yra viena pirmaujančių Lietuvoje pagal išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą – naujos kartos išmanius apskaitos prietaisus jau turi beveik 60 proc. vartotojų. Regione dirbantys inžinieriai sako, kad absoliuti dauguma vartotojų žinią apie jiems diegiamą išmanųjį prietaisą sutinka pozityviai. Išmaniuosius skaitiklius Lietuvoje jau turi daugiau kaip 1 mln. klientų iš 1,8 mln.
Iš viso Kauno apskrityje išmanieji elektros skaitikliai jau įdiegti per 219 tūkst. arba 58,39 proc. visų klientų, rodo tinklo skaitmenizavimą vykdančio „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Kauno mieste įdiegta 108 tūkst. išmaniųjų skaitiklių, Kauno rajone – 48 tūkst., Kėdainių rajone – beveik 16 tūkst., Jonavos rajone – 15 tūkst., Kaišiadorių, Raseinių ir Prienų rajonuose įdiegta po maždaug 10 tūkst. naujos kartos išmaniųjų prietaisų, Birštone – 2 tūkst.
„Pirmasis išmaniųjų skaitiklių diegimo etapas eina į pabaigą ir daugiau kaip pusė visų klientų šalyje jau turi naujos kartos apskaitos prietaisus. Palyginti su senaisiais, išmanieji skaitikliai turi daugybę privalumų, nuo lengviausiai pastebimo, t. y. patogumo, kai nereikia patiems nurašinėti ir deklaruoti duomenų, iki galimybės detaliai matyti savo suvartojimo duomenis, koreguoti suvartojimo įpročius, pakeisti neefektyvius prietaisus ir taip sutaupyti“, – sako Aurelija Židickytė-Orvydė, ESO Išmaniosios apskaitos valdymo departamento vadovė.
Inžinieriai: žmonių požiūris keičiasi
Kauno regione išmaniuosius skaitiklius diegiantis ESO inžinierius Aurimas Tarasevičius sako, kad labiausiai džiugina atvejai, kai pavyksta pakeisti neigiamai nusiteikusių klientų požiūrį, nors tokių – mažuma.
Pasak ESO inžinieriaus, dauguma žmonių būna suinteresuoti išmanaus skaitiklio įdiegimu, nes jau yra girdėję apie teikiamas naudas, o išmaniųjų skaitiklių vertinimas, palyginti su jų diegimo pradžia 2022 m. vasarą, pastebimai pagerėjo.
„Aš sakyčiau, kad apie 80 proc. klientų ar dar daugiau teigiamai sutinka žinią, kad jiems bus įdiegtas išmanusis skaitiklis, nes jau žino naudas, turi tokį prietaisą kitame objekte ar yra girdėję iš kaimynų, pažįstamų“, – sako A. Tarasevičius.
Pasak ESO inžinieriaus, labiausiai savo darbe jis didžiuojasi atvejais, kai įdiegus išmanųjį apskaitos prietaisą ir klientui paaiškinus, kaip jis veikia, pavyksta pakeisti išankstinį neigiamą nusistatymą.
„Būna atvejų, kai žmonės prisiklauso neigiamų kalbų, atvažiuoji, matai, kad klientas nusiteikęs priešiškai, bet paaiškini naudas, veikimo principą, ir susitikus po kurio laiko, pavyzdžiui, atvykus pas kaimynus skaitiklio keisti, dėkoja, sako, kad taip daug patogiau“, – pasakoja A. Tarasevičius.
Pirmoje vietoje – patogumas
ESO inžinierių akimis, iš visų išmaniojo skaitiklio privalumų žmonės dažniausiai teigiamai atsiliepia apie tai, jog skaitiklis automatiškai perduoda duomenis tiekėjui ir nebereikia patiems nurašinėti duomenų, juos deklaruoti. Tai ypač patogu, jei skaitiklis yra įrengtas lauke ir nebereikia prie jo eiti, ypač esant prastam orui, tamsoje, taip pat šį privalumą ypač vertina klientai, kurie turi nutolusį būstą, sodybą.
„Vienas klientas, gyvenęs Amerikoje, man yra sakęs, kiek aš už jus galiu dirbti, kaip jūs galite klientus versti dirbti jūsų darbą, nurašinėti duomenis, Amerikoje to nėra. Aš jam vienam pirmųjų pakeičiau skaitiklį, tuomet džiaugėsi, kad einam į priekį“, – pasakoja A. Tarasevičius.
„Automatinis rodmenų nuskaitymas išlieka pagrindiniu patogumu klientui, štai ir dabar ką tik išvykau iš kliento, kuris sako, nors pas mane skaitiklis ir patalpoje, bet jau vienu darbu atkrenta, vienu rūpesčiu mažiau – nebereikia galvoti mėnesiui baigiantis, ar jau deklaravai, gauni sąskaitą ir apmoki“, – jam antrina kitas Kauno regione dirbantis ESO inžinierius Eimantas Pašvenskas.
Žinant tikslius duomenis – galimybės sutaupyti
Pasak ESO inžinierių, diegdami išmaniuosius skaitiklius jie visuomet klientus informuoja apie galimybę stebėti tikslius suvartojimo duomenis, nes tai leidžia efektyviau vartoti energiją ir sutaupyti.
„Klientus visuomet informuoju, kad įdiegus išmanųjį skaitiklį galima stebėti suvartojimą, tiek savitarnoje, tiek yra įvairios programėlės, ypač tai aktualu, kai atsiranda galimybė rinktis biržos planus“, – teigia E. Pašvenskas.
Išmaniąją apskaitą turintys klientai savo elektros energijos suvartojimą gali stebėti prisijungę prie ESO savitarnos svetainės. Joje duomenis galima peržiūrėti pasirinktais intervalais, pvz., 15 minučių ar valandos tikslumu, matyti ir analizuoti praėjusios dienos, savaitės ar mėnesio suvartojimą.
„Jei klientui atrodo, kad energijos suvartojama per daug, galima paeksperimentuoti – tam tikromis valandomis išjungti kelis prietaisus ir po to savitarnoje pažiūrėti, kaip keitėsi suvartojimas, galbūt taip atrasite senus, neefektyviai veikiančius prietaisus ir juos pakeisite į taupesnius“, – sako A. Židickytė-Orvydė.
Tikslūs suvartojimo duomenys leidžia greitai identifikuoti neefektyvius, sugedusius prietaisus, pvz., ESO darbuotojai dažnai susiduria su atvejais, kai žmonės pastebi išaugusį suvartojimą, o paaiškėja, kad sąskaitą išaugina sugedęs vandens šildytuvas, kuris užkalkėjus kaitinimo elementui ima vandenį šildyti be perstojo.
Ekspertė pastebi, kad įtakos energijos vartojimui turi ir sezoniškumas, tad tuo atveju, jei manote, kad po išmaniojo skaitiklio keitimo išaugo sąskaita, verta palyginti ne tik su praėjusio mėnesio, bet ir su praėjusių metų to paties mėnesio suvartojimu.
ESO primena, kad skaitikliai keičiami nemokamai. Atėjus eilei keisti vartotojo namuose esantį skaitiklį į išmanųjį, apie tai ESO atstovai informuoja telefonu, trumpąja SMS žinute ar elektroniniu paštu, jei šis nurodytas ESO savitarnos svetainėje, todėl labai svarbu pateikti savo aktualius kontaktus. Jei skaitiklis keičiamas ne vartotojo būsto viduje, jo dalyvavimas nėra būtinas.
Daugiau informacijos apie išmaniuosius skaitiklius ir jų keitimą vartotojai gali rasti svetainėje ismaniejiskaitikliai.lt.