Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Kauno rajono muziejuje, Raudondvario dvaro pilyje, bus atidaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių paroda, kurioje eksponuojami 33 žemėlapiai iš Algimanto Muzikevičiaus, Audriaus Vengalio, Kęstučio Morkūno privačių kolekcijų.
Parodos eksponatai atspindi Lietuvos žemėlapių evoliuciją iki XVIII a. pabaigos.
Per tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius muziejai, bibliotekos, aukštosios mokyklos ir privačios meno galerijos surengė daugiau nei dešimt senųjų žemėlapių parodų ir išleido keletą leidinių šia tema. Visas parodas ir leidinius jungė vienas bendras bruožas – eksponuojama labai daug skirtingų senųjų žemėlapių, kuriuose vaizduojama Lietuva, tačiau dauguma jų nėra tik Lietuvos žemėlapiai.
Lietuviškai tematikai gali būti priskiriami Europos, Rytų Europos, Skandinavijos, Rusijos, Prūsijos, Abiejų Tautų Respublikos ir kiti žemėlapiai, tačiau Lietuvos žemėlapiais vadintini tik tie, kurių pavadinime yra Lietuvos vardas ir kurių kartografiniame vaizde vyrauja šiuolaikinės Lietuvos teritorija. Tokių priskaičiuojama 35, o įskaitant skirtingus jų leidimus – virš 100.
Parodos Kauno rajono muziejuje išskirtinis bruožas – rodomi tik Lietuvos žemėlapiai, išleisti LDK laikais, kurių pavadinime pagrindinis užrašas Lietuva ir LDK arba dabartinės Lietuvos teritorijos vaizdas.
Pirmasis Lietuvos žemėlapis buvo atspausdintas 1595 m. garsiausio XVI a. kartografo Gerardo Merkatoriaus (lot. Gerhardus Mercator, ol. Gerard de Kremer, 1512–1594) pasaulio atlaso trečiame tome. Iki 1634 m. pasirodė dar aštuoniolika to paties žemėlapio leidimų.
Nuo 1607 iki 1734 m. buvo leidžiami sumažinti Merkatoriaus vardu vadinti Lietuvos žemėlapiai, kurių išleistos trys laidos, sudarančios 30 leidimų.
Bene geriausiai žinomas Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis, kurį sudarė Tomašas Makovskis (lenk. Tomasz Makowski, 1575–1630) Nesvyžiuje, išraižė Heselis Gericas (ol. Hessel Gerritsz, 1581–1632) ir išleido Vilemas Jansonas Blau (ol. Willem Janszoon Blaeu, 1571–1638) Amsterdame 1613 m. Parodoje eksponuojamas šio žemėlapio vėlesnio, perdirbto leidimo (1631–1667) egzempliorius. Iš pirmojo leidimo žinomas tik vienas išlikęs egzempliorius, saugomas hercogienės Anos Amelijos bibliotekoje (vok. Herzogin Anna Amalia Bibliothek) Veimare, Vokietijoje.
Visi vėlesni Lietuvos žemėlapiai buvo sudaryti sekant šiuo aukščiausio lygio kartografijos kūriniu. XVII–XVIII a. išleisti Lietuvos žemėlapiai papildyti nauja geografine informacija, be to keitėsi jų apipavidalinimas, plėtėsi leidybos geografija, atsirado specializuotų žemėlapių.
Parodoje taip pat pristatomi svarbiausi leidiniai, kuriuose reprodukuoti ir aprašyti senieji Lietuvos žemėlapiai: Lietuvos nacionaliniame muziejuje 1999 m. surengtos parodos pagrindu paruoštas reprezentacinis albumas Lietuva žemėlapiuose (2011), iš Vilniaus kilusio lenkų kolekcininko Tomašo Nievodničanskio (lenk. Tomasz Niewodniczański, 1933–2010) žemėlapių kolekcijos, saugomos Varšuvos karalių rūmose, katalogas Imago Poloniae (2002); Vilniaus advokatų kontoros Ellex-Valiūnas žemėlapių rinkinio albumai Delineatio Lituae (2009) ir Lituania in Atlantibus (2011) bei kitos kartografijos istorijos knygos.
LDK žemėlapių paroda Kauno rajono muziejuje bus atidaryta liepos 6 d., 16 val. ir veiks iki rugpjūčio 8 d.
