Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Redakcija
  • Kaunas, Kauno rajonas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Politika
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Video
  • Renginiai
  • Grupės
  • Apklausos
  • Horoskopai
Menu Close
  • Naujienos 
    • Redakcija
    • Kaunas, Kauno rajonas
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Politika
    • Kriminalai
    • Sportas
    • Video
  • Sportas
  • Horoskopai
  • Renginiai
  • Apklausos
  • Grupės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kauno profesorius apie „Neom“ projektą: tai lyg uždaras skruzdėlynas

  • 2022-09-02
  • kaunieciams.lt
  • Kaunas, Kauno rajonas, Miestas, Technologijos
Dalinkitės

Įsivaizduokite ateitį be kelių, automobilių ir išmetamųjų dujų, kai miestuose naudojama energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, o gamta – ranka pasiekiama. Vertikalaus miesto Saudo Arabijoje projektas – „Neom“ – žada urbanizacijos revoliuciją, tačiau KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius Kęstutis Zaleckis abejoja: „Tai lyg uždaras skruzdėlynas arba dar vienas urbanistinis žaisliukas į pasaulio statinių kolekciją.“

Kęstutis Zaleckis

200 metrų pločio, 500 metrų aukščio ir 170 kilometrų ilgio išmaniojo miesto, kurio fasadą dengs stiklo konstrukcijos, idėja pradėta vystyti dar 2017 metais. Ateities miesto įgyvendinimo ėmėsi Saudo Arabijos princas Mohammadas bin Salmanas, siekdamas keisti šalies ekonominę priklausomybę nuo naftos išteklių.

Kauno technologijos universiteto (KTU) urbanistas K. Zaleckis futuristinių užmojų projektu neskuba džiaugtis. Jo teigimu, vizualizacija nėra tikslus maketas, todėl gali „meluoti“, o pats miestas yra dar lankstinuko stadijoje – gražus piešinys ir viltingai skambanti ateitis.

– „Neom“ projekto idėja, atrodo, sužavėjo pasaulį – ekologiškas, sveikatą ir atsinaujinančius energijos šaltinius propaguojantis miestas. Ką apie šio projekto koncepciją manote jūs?

– Visų pirma, tai – graži vizualizacija, kuri neturi realiai urbanistikai reikalingų dedamųjų. Novatoriškų miestų idėjos kuriamos identifikavus tam tikrą tos šalies ar regiono problemą bei reguliariai atsižvelgiant į gyventojų pastabas, tačiau linijiniam miestui dykumoje aš matyčiau labai daug alternatyvų. Nors transporto, taršos problema yra aktuali nemažam skaičiui miestų, ar ji išties aktuali dykumoje? Ar, visgi, buvo pamatyta, jog tai – dažniausiai sutinkamas iššūkis, todėl ir tapo pirmuoju pasirinkimu?

„Neom“ projekto vizualizacijose taip pat matau šiokią tokią prieštarą: kalbama apie gamtos prieinamumą, tačiau visa erdvė kuriama viduje, ji labai intravertiška. Stiklinis fasadas, besitęsiantis iš vakarų į rytus, atrodo, sukurtas saulės šviesos „sugaudymui“ ir tam, kad gamintų energiją. Tačiau kodėl tai – vienintelė priemonė? Kodėl nėra naudojamos, pavyzdžiui, besisukančios saulės-vėjo turbinos? Ir kaip tokioje linijoje gyvens žmonės? Aš matau socialinį ir psichologinį pavojų, mat tai bus panašu į gyvenimą daugiabutyje, tik šis daugiabutis – prabangus.

Kai kurios utopijos turėjo labai aiškią lygybės idėją, kuri atsiskleisdavo kuriant lygias gyvenimo sąlygas, kai nė vienas būstas nėra geresnis už kitą. Šio linijinio miesto projekte šis dėmuo nėra pabrėžtas, o gyvenant laisvos rinkos sąlygomis diferenciacija neišvengiama, todėl socialinės hierarchijos atsiradimo pavojus taip pat tikėtinas. Tačiau tai priklauso nuo erdvėse taikomų sprendimų, galinčių sušvelninti šią grėsmę. Sunku kalbėti konkrečiai, kol nėra tikslesnio projekto plano.

Linijinis miestas, nuotrauka iš neom.com archyvo
Linijinis miestas, nuotrauka iš neom.com archyvo

– Kuo vertikalus miestas yra išmanesnis už tradicinius, horizontalioje plokštumoje išdėstytus miestus? Ar gyvenimas stiklinėje sienoje „The Line“ (liet. linija) – revoliucinė urbanistikos idėja?

– Linijinio miesto idėja nėra nauja – ispanų urbanistas Arturo Soria y Mata 19 a. pabaigoje projektavo linijinį miestą prie Madrido. Tai buvo tramvajaus linija, jungianti sostinės priemiesčius, stotelės, šalia kurių – gyvenamosios erdvės, mokyklos, darželiai ir didelė dalis žalių plotų. Tuo metu visuomeninis transportas nebuvo taip gerai išvystytas kaip dabar, o 19 a. miestų gatvėse vyko viskas – prekyba, aplink važinėjo arklių vežimai. Tuo metu linijinio miesto idėja sprendė tam tikras transporto, socialines problemas, siekė, jog gamta būtų prieinama kiekvienam gyventojui.

Tačiau „Neom“ projekto atžvilgiu aš esu skeptiškas – tai panašu į Dubajuje esančią dirbtinai supiltą Palm Jumeirah salą: gražiai atrodo, tačiau urbanistinio atradimo šis statinys, mano akimis, nepadarė.

– Vienas iš projekto tikslų – lengva prieiga prie gamtos bei žmogaus nepaliesto, natūralaus kraštovaizdžio, išvengiant infrastuktūros paliekamų pėdsakų. Kaip, Jūsų nuomone, kuriamas ryšys su gamta linijiniame mieste?

– Dirbtinai žmogaus sukurta aplinka, kokia ji bebūtų, negali atstoti realiai gamtai būdingų savybių. Yra visa eilė mokslo šakų, kurios nagrinėja kaip impulsai iš gamtos pasiekia žmogaus smegenis ir kokią naudą joms duoda, dirbtinei aplinkai šių impulsų imitacija ir lieka imitacija, todėl aplinka atrodo monotoniška, nepaisant statytojo pastangų.

Galima sodinti medelius ant namo stogo, tačiau tai neatstos parko. Nors įvairūs želdininkystės sprendimai stiklinėje sienoje yra sveikintini, jie niekada neatstos gamtos. Aš šio projekto sėkmę įsivaizduočiau tuo atveju, kai įvykus apokalipsei aplinka taptų nebegyvenama ir stiklinė siena, kurios viduryje auga augalai, saugotų gyventojus nuo pavojaus.

– Vizualizacijoje nenurodyta, kokiose erdvėse bus įterpti tvarką ir saugumą užtikrinantys postai, tokie, kaip policijos komisariatas, izoliatorius. Kaip manote, kur tokius statinius miesto projekte galima įterpti nesukeliant nesaugumo jausmo būsimiems gyventojams?

– Jei juokaujant – į požemį. Tačiau gyventojų saugumo pojūčio faktorius turi daug dedamųjų, todėl ypač svarbu įvertinti erdvių socialinį kontrolės laipsnį. Bene prieš 10 metų universitete atlikome tyrimą, siekdami sužinoti kokiose erdvėse atsiranda nusikalstamumas. Nustatėme, jog ten, kur socialinė kontrolė yra mažesnė. Pavyzdžiui, žmonės nesijaučia saugiai tokiose erdvėse, į kurias nukreipta mažiau langų ar nėra įėjimų į pastatus, mat užpuolimo ar nelaimės atveju, atrodo, niekas nepadėtų.

Vizualizacijose nurodyti balkonai linijinio miesto abejose pusėse galėtų turėti tam tikrą kontrolės laipsnį tada, jei šios erdvės yra viešos. Tačiau tiltai, augalais apželdintos erdvės, kuriose matomumas mažesnis gali sąlygoti nesaugumo jausmą, o kartu ir nusikalstamumui tinkamą terpę. Jei šiame mieste bus įrengtos kameros, tvarką palaikantys robotai ar dronai, galbūt to policijos komisariato visai nereikės.

– Stiklo fasadas yra plačiai pamėgtas šiuolaikinių architektų – vis daugiau statinių, iškylančių miestų centruose, yra dengiami šia medžiaga. Ar stiklo konstrukcijos „Neom“ projekte naudojamos tinkamai?

Linijinis miestas, nuotrauka iš neom.com archyvo

– Tikriausiai nėra jokios medžiagos, tinkančios visur arba netinkančios niekur – viskas priklauso nuo konteksto. Kultūros paveldo kontekste stiklinis fasadas gali atspindėti istorinę architektūrą, o gamtoje – jos grožį. Tačiau dykumos viduryje didžiulio masto stiklinė siena atrodo kontrastingai. Galite sakyti „juk tai – dykuma, prie ko ten derintis“, tačiau žvelgiant į projekto vizualizacijas atrodo, jog viskas sutelkta viduje, o kas yra išorėje šiam statiniui visiškai nerūpi.

Projektuojant tokio tipo miestą yra ypač svarbu atsižvelgti į vietinį kontekstą: kaip žmonės ten gyvena, kokios medžiagos jau anksčiau naudotos miestelių ar kaimų statyboje. Christopherio Alexanderio knygoje „Modelių kalba“ (angl. A Pattern Language) yra kalbama apie tai, jog yra dvi tikrosios architektūrinių sprendimų kalbos: šablonai ir formos, kai šablonų ir modelių yra ribotas skaičius, o formų – nesuskaičiuojamai daug. Visi sėkmingai veikiantys architektūriniai, urbanistiniai projektai pasižymi pasikartojančiais modeliais, todėl ir šiame projekte ieškočiau sąsajų su vietinių gyvenimo būdu.

Žvelgiant į vietinį kontekstą, oazės modelis atrodo tinkamesnis nei stiklinės sienos, mat dykumoje gyvenimas telkiasi aplink vandens ar maisto šaltinį. Tai – istoriškai patikrintas modelis, kuris gali būti patobulintas, įtraukiant naujas technologijas. Linijinio miesto modelis yra atsiradęs visai kitokiame, Vakarų pasaulio kontekste, todėl, išlaikant jo istorinę paskirtį, jis būtų tinkamas tik transformuojant gyvenamuosius taškus į oazes ant karavano kelio.

– Viename iš vaizdo klipų, publikuotų projekto oficialiuosiuose socialiniuose tinkluose, matomas Niujorko rajono Manheteno planas, kuris skambant muzikai sutraukiamas į vieną liniją, parodant, kaip atrodytų Manheteno sala miestą pakeitus stikline linija. Ar linijinio miesto sąvoką galima pritaikyti ilgamečiams miestams, pavyzdžiui, Lietuvoje?

– Manau, kad istorinius miestus ar rajonus naikinant ir keičiant juos linijiniais miestais mes daugiau prarastume, nei išloštume. Miestas yra kaip organizmas, turintis tam tikras ribas. Keičiant vieną ir kitą dalyką, miestas gali adaptuotis, tačiau yra konkrečių objektų, kuriuos naikinant miestas negali klestėti. Esu ne kartą lankęsis Chanijoje, Kretoje, kurios senamiestis yra ganėtinai ankštas, tačiau žavus. Siauros gatvelės ir verdantis gyvenimas užtikrina socialinį kontaktą, tačiau tam tikrame plote išsidėstę pastatai suteikia erdvės pojūtį. Šių jausmų nebeliktų viską sudėjus į vieną dangoraižį.

Kitas faktorius – paveldas. Jie mes eliminuojame paveldą, tai miestui lygu sirgti Alzhaimerio liga – nebėra tęstinumo, evoliucijos pavyzdžių. KTU atlikti tyrimai rodo, jog kultūros paveldas veikia aplink esančio nekilnojamojo turto kainas: nors paveldo saugomuose pastatuose žmonės gyventi nenori, tačiau matyti juos pro langą pageidauja bene kiekvienas. „Neom“ projektas Lietuvoje būtų revoliucija, kuri sugriautų nusistovėjusius kultūros pavyzdžius ir neaišku ar atneštų kažką geresnio. Siekiant išspręsti transporto, užterštumo problemą, galėtume integruoti kitus, tradicijas ir paveldo pavyzdžius atitinkančius sprendimus bei išspręsti šiuos klausimus be linijinio miesto.

Nors Lietuvos urbanisto Jurgio Vanago idėja apie Vilniaus-Kauno dvipolį buvo sugalvota būtent mūsų šaliai ir yra panaši į liniją, tačiau aš jos nevadinčiau linijinio miesto projektu griežtąją jo prasme. Tuo metu buvo kalbama apie regioninio centro poreikį, dviejų miestų kaip dviejų polių logiką, tačiau linija jungė du taškus, o numatytoji struktūra nebuvo tokia intravertiška. Jei Vilniaus-Kauno idėja būtų išsivysčiusi, ji, tikėtina, būtų atvira bei gyvenamosios struktūros į ją įsilietų natūraliai.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Panašūs straipsniai:

„S&P Global Ratings“ įvertino Lietuvos ekonomikos perspektyvas

2023-06-06

Kauno mieste vairuotoja greitį viršijo daugiau nei dvigubai

2023-06-06

Prezidentūroje vyko Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo ceremonija

2023-06-06

„Girteka“ biuras Kaune pardavimų profesionalus kviečia dirbti su garsiausiais tarptautiniais prekės ženklais

2023-06-06

Kaunas ieško Kalėdų eglutės ir Rotušės aikštės puošėjo

2023-06-06

Eurolyga turės naują vadovą – Glickmanas paliko savo postą

2023-06-06

Vėl Panevėžyje triumfavę „CBet“ krepšininkai – per žingsnį nuo LKL bronzos medalių

2023-06-05

Lietuvos U20 krepšinio rinktinės išplėstiniame sąraše – žalgiriečiai ir „Lietkabelio“ puolėjas

2023-06-05

Lietuvos mažojo futbolo rinktinė peržengė ir Peru barjerą

2023-06-05

Chorų gausmas Vandžiogaloje

2023-06-05

Lažybose dalyvavusiam krepšininkui nepavyko teisme įrodyti savo tiesos

2023-06-05

Kauno rajonas – tarp sportiškiausių rajonų Lietuvoje

2023-06-05

LKL paskelbė teisėjų reitingą: geriausiu arbitru penktą kartą paeiliui pripažintas Gytis Vilius

2023-06-05

Gyvūnų gerovės fanatikai stumia kailių fermų Lietuvoje draudimą 

2023-06-05

Skelbiamas konkursas LSMUL Kauno klinikų direktoriaus pareigoms užimti

2023-06-05

Reikšminga buriuotojo Eriko Scheidt pergalė: po poros savaičių toje pačioje akvatorijoje atstovaus Lietuvai pasaulio čempionate

2023-06-05

Būkite atsargūs: plinta melagingos žinutės siunčiamos „Sodros“ vardu

2023-06-05

KTU vyksta priėmimas į doktorantūros studijas

2023-06-05
šiukšlės

Daliai Kauno rajono gyventojų keičiasi pakuočių aptarnavimo grafikas

2023-06-05

Dviratininkė Rasa Leleivytė lenktynėse Ispanijoje – 12-a

2023-06-05

Tadas Ivanauskas: iki galo neatskleistas fenomenas

2023-06-05

Šeimų futbolo šventė keliauja po Lietuvos istorinių asmenybių gimtines

2023-06-05

LLAF taurės varžybas užbaigė įspūdingas trišuolio finalas

2023-06-05

Ką daryti, kad perkant internetu nebūtumėte apmulkinti?

2023-06-05

J. Bernotas pasaulio taurės etapą baigė pakildamas į septintąją poziciją ir aplenkdamas Tokijo olimpinį čempioną

2023-06-05

Pasaulio mažojo futbolo čempionate – galingas lietuvių startas

2023-06-05

Finišavo stipraus vėjo ir sportinių iššūkių buriuotojams nepagailėjusi „Galvės taurės“ regata

2023-06-05
Karinės jūrų pajėgos

Karinės jūrų pajėgos vykdys didžiausias metų pratybas „Audros smūgis 2023“

2023-06-04

LTG stiprina bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis

2023-06-04

Pasaulinės sūrio dienos proga – gabaliukas lietuviško varškės sūrio

2023-06-04




Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.


Pasidalinti žinia

Rekvizitai

UAB “Informacinis centras”
Įmonės kodas: 305930633
PVM mokėtojo kodas: LT100014557711
Banko sąskaita: LT897044090102522014

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Copyright © 2023 Kauniečiams kasdienės naujienos

wpDiscuz