Dujų ir elektros kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, autonominį dujinį šildymą naudojantys gyventojai ėmė dairytis pigesnės alternatyvos – nusprendė prisijungti prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo (CŠT).
Kaune yra per šimtas daugiabučių, vis dar besinaudojančių senomis, ne itin ekonomiškomis, iškastinį kurą deginančiomis ir nuolatinės priežiūros reikalaujančiomis katilinėmis. Didžioji dalis jų šilumai išgauti naudoja dujas. Dujų kainoms ir toliau kopiant į rekordines aukštumas, autonominį dujinį šildymą naudojantys gyventojai ėmė ieškoti ekonomiškesnio sprendimo – pasirinko „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiamą miesto šilumą.
Pavargo nuo rūpesčių – nori patogumo
Kaip teigia bendrovės Pardavimo skyriaus projektų vadovas Michailas Černych, šiuo metu prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos procesą jau yra pradėję keturi daugiabučiai bei vieno individualaus namo savininkai. „Tuo domisi ženkliai daugiau asmenų, tad prie CŠT prisijungiančių daugiabučių bei individualių namų skaičius Kaune gali išaugti jau artimiausiu metu“, – teigia pašnekovas.
Jo nuomone, gyventojus prisijungti prie miesto šilumos skatina ne tik ženkliai padidėjusios sąskaitos už dujinį šildymą, bet ir varginanti autonominių katilų eksploatacija. „Dujiniai katilai reikalauja dažnesnės priežiūros: jų viduje vyksta degimo procesas, todėl juos reikia reguliariai tikrinti, keisti susidėvėjusias detales. To nepadarius, ne tik mažėja katilo efektyvumas, bet ir gali kilti dujų nuotėkio pavojus,“ – komentuoja M. Černych ir priduria, kad tai ne tik papildomos laiko, bet ir finansinės išlaidos.
Tuo tarpu prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo prisijungę gyventojai šių rūpesčių išvengia. Jiems nereikia patiems rūpintis nei reguliaria dujinio katilo patikra, nei skubiai ieškoti specialistų, galinčių sutaisyti netikėtai atsiradusius gedimus. Naudojant miesto šilumą, užtikrinamas stabilus jos ir karšto vandens tiekimas, o mokama tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį.
Pagrindinis kriterijus – šilumos kaina
„Kauno energija“ šilumą tiekia ne tik Kauno miesto, Kauno rajono, bet ir Jurbarko gyventojams. Bendrovės klientai jau keletą metų iš eilės gali džiaugtis vienomis mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.
Apie 90 proc. šilumai pagaminti reikalingos energijos bendrovė išgauna naudodama už dujas ženkliai pigesnį biokurą. Ir nors centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kaina šį šildymo sezoną didėjo, ji vis tiek išliko apie 20 proc. mažesnė lyginant su autonominiu šildymu dujomis.
Stebint biokuro ir iškastinio kuro kainų tendencijas, prognozuojama, jog „Kauno energijos“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma ir toliau išliks vienu pigiausių būdų šildytis lyginant su alternatyvomis – kainų skirtumas tarp miesto šilumos ir šildymo dujomis šiais metais gali pasiekti ir 40 proc.
Kauniečiai, norintys sužinoti, kiek kainuotų šildymas prisijungus prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos ar palyginti šildymo kainas naudojant skirtingas sistemas, tai patogiai gali padaryti specialiai tam sukurtoje svetainėje www.miestosiluma.lt/ esančioje skaičiuoklėje.
Pasinaudojo 80 proc. parama
„Kauno energija“, drauge su Kauno miesto savivaldybe, siekdama sumažinti gyventojams tenkančią finansinę būstų šildymo naštą, kauniečius kvietė prisijungti prie centralizuoto šildymo sistemos pasinaudojant net 80 proc. dydžio parama šilumos punktų įsirengimui.
Didžiąją dalį – 50 procentų – paramos sudarė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirtos lėšos, dar 30 proc. papildomai pridėjo Kauno miesto savivaldybė. Paraiškas subsidijai gauti buvo galima teikti iki vasario 1 d. Kauno savivaldybės 30 proc. parama šilumos punkto įrengimui ir toliau teikiama.
„Į paramą galėjo pretenduoti dujas ar kitą iškastinį kurą šilumos gamybai naudojančių daugiabučių ir individualių namų gyventojai. Visi prisijungimo prie CŠT procesą jau pradėję kauniečiai yra šios paramos gavėjai. Tai Žemųjų Šančių bei Žaliakalnio mikrorajonuose esančių namų gyventojai,“ – atskleidžia M. Černych.
Pardavimo projektų vadovo teigimu, bendrovė miesto šilumą iki namo atveda bei prie šiluminės katilinės pajungia savo kaštais, todėl prisijungimas prie centralizuoto šilumos tiekimo gyventojams itin parankus.
„Įprastai šilumos punkto įrengimo kaina, siekiant daugiabutį prijungti prie CŠT, svyruoja nuo 10 iki 18 tūkst. EUR su PVM. Įvertinus skiriamą paramą, apskaičiuota, jog vidutiniškai vienam butui tenkanti suma už namo prijungimą prie miesto šilumos infrastruktūros siekia vos 70 eurų su PVM. Tai vidutinė suma, kurią mokės prijungimo procesą jau pradėjusių 4 daugiabučių namų gyventojai“, – komentuoja M. Černych.
Specialistas pažymi, jog kuo name butų daugiau, tuo mažesnę sumą jų gyventojams tektų mokėti tuo atveju, jei bendrija nuspręstų nuo šildymo iškastiniu kuru pereiti prie tvaresnio šildymo būdo – miesto šilumos. Žinant, jog centralizuotas šildymas Kaune yra apie 20 proc. pigesnis nei šildymas dujomis, o ir šis skirtumas metų eigoje gali išaugti, prisijungimas prie CŠT vieno buto gyventojams gali atsipirkti jau kito šildymo sezono metu.
