Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ uždaroma anksčiau dėl rengiamos nuolatinės ekspozicijos.
Po parodos vitražai sugrįžta į dėžes, deja, sugrąžinti jų į bažnyčios langus nenumatoma. Kviečiame pasinaudoti unikalia galimybe dar kartą pasigrožėti vienais vertingiausių Lietuvos vitražų.
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomi daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykę vieni vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje. Vienas jų – XIX a. pab. garsiųjų „Geyling“ vitražo dirbtuvių Vienoje sukurtas kūrinys „Nukryžiuotasis su angelais“ – iki šiol žinotas tik iš kelių nespalvotų fotografijų. Aukšto meninio lygio vitražas į Lietuvą atkeliavo iš Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios kartu su 4 evangelistų vitražais, kuriuos 1934 m. įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir nuo to laiko saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir evangelistų vitražai sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėptas ir ar dar išliko S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.
Parodos akcentas – 2016–2017 m. restauratorių Daugio Bumbulio ir Dalios Mulevičienės restauruotas Nukryžiuotojo vitražas, kuriame išliko daug autentiškų „Geyling“ vitražo dirbtuvių sukurtų detalių, matomi ir S. Ušinsko tarpukariu restauruoti fragmentai. Vėliau paroda pasipildė dar dviem vertingais šv. Jono ir šv. Morkaus evangelistų vitražais, restauruotais 2017 m. (D. Bumbulis, D. Mulevičienė). 2017–2018 m. restauruoti 4 evangelistų atvaizdai niekada nebuvo užfiksuoti istorinėse fotografijose, išskyrus šv. Matą, matomą Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos Sankt Peterburge koplyčios fotografijoje. Šie vitražai gali būti sukurti kitų Vienos dirbtuvių pačioje XX a. pradžioje.
XIX a. pab. – XX a. pr. austrų meistrų dirbtuvėse pagamintiems vitražams kontekstą parodoje kuria vertingi XV a. pab. – XX a. I p. sakralinio meno ir liaudiškojo baroko kūriniai, dalis jų taip pat papildo Kristaus aukos ant kryžiaus slėpinio ikonografiją. Įstabios gotikinės Madonos – tai brangūs pavyzdžiai tarp itin retai išlikusių dailės kūrinių iš seniausio krikščioniškojo meno laikotarpio Lietuvoje, kurie mena ir išskirtinę pagarbą Dievo Motinai. Vertingi baroko skulptūros formomis prabylantys apaštalų, jėzuitų, angelų atvaizdai bei laiko alegorija. Svariai parodą papildo pasimokiusių ir liaudies meistrų darbai, greta jų įsipina kryždirbystės tradicijos linija su vieno ryškiausių jos atstovo – Vinco Svirskio – kūriniais.
Projektas „Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
Paroda veiks iki birželio 23 d.
Papildomą informaciją teikia: menotyrininkė dr. Raimonda Norkutė tel. 370 610 15880
