Pernai rugsėjį Kaunas sulaukė neeilinio pripažinimo – tarpukario pastatais turtingos Žaliakalnio bei Naujamiesčio teritorijos įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vienerių metų sukaktis paminėta turiningu renginių ciklu, kvietusiu atrasti miestą „naujomis akimis“ – ekskursijose, vizualiuose pasakojimuose apie modernistinį Kauną, pokalbyje su nominacinės bylos kūrėjais. Nuo šiol su Kauno modernizmu galima susipažinti ir naujoje svetainėje – modernist.kaunas.lt.
Pirmieji metai – produktyvūs
Modernistinis Kaunas turi kuo didžiuotis – daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų, urbanistinis išplanavimas ir kraštovaizdis Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijose pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties ir ateities kartoms.
„Laikinosios sostinės palikimas visuomet buvo išskirtinis, o jo įrašymas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą šią vertybę įtvirtino kaip Kauno vizitinę kortelę. Užsienio turistai, iš kitų miestų atvykstantys tautiečiai domisi šio laikotarpio architektūra, ieško įžymių tarpukario asmenybių pėdsakų, lanko muziejus ir kitas autentiškas vietas.
Bendra turizmo statistika nuteikia optimistiškai – svečių iš užsienio ir apskritai turistų skaičiai Kaune dar labiau ūgtelėjo“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Tam įtakos turi ne tik prižiūrimi ir saugomi statiniai, bet ir įveiklintos išskirtinės erdvės, leidžiančios žmonėms prisiliesti prie istorijos. Ryškiausi pavyzdžiai: rekonstruotoje rotušėje šią vasarą pristatyta Kauno miesto muziejaus erdvė su 1919–1939 m. periodo interaktyvia ekspozicija, didelį populiarumą pelniusios edukacijos privačiuose „Art Deco“ ir „Amsterdamo mokyklos“ muziejuose.
Malonūs pokyčiai pastebimi ir vis aktyvesniame kauniečių įsitraukime į Paveldotvarkos programą, siekiant atkurti bei sutvarkyti saugomus pastatus. Šiemet iš miesto biudžeto tam skirta beveik 2 mln. eurų.
Virtualūs modernizmo namai
„Antrieji metai nusimato intensyvūs ir darbingi – turėsime daug nuveikti įgyvendinant UNESCO Pasaulio paveldo komiteto rekomendacijas bei prisitaikyti prie numatomų pokyčių paveldosaugos sistemoje.
Jeigu dabartinės tendencijos nesulėtės, atnaujintų istorinių pastatų, gatvių, viešųjų erdvių mieste kasmet vis daugės, o drauge stiprės ir Kauno tarpukario palikimo išskirtinės vertės suvokimas“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas ir UNESCO nominacinės paraiškos bendraautorius Saulius Rimas.
Pasak jo, bene svarbiausia žinia gyventojams – nuo šiol daugiau sužinoti apie išskirtinę Kauno architektūrą ir susijusias temas galima naujoje internetinėje svetainėje – modernist.kaunas.lt.
Svetainė nuolat pildoma, netrukus bus įdiegta ir anglų kalba. Siekiama, kad ilgainiui tai taptų pagrindine informacijos sklaidos platforma apie tarpukario Kauną – tiek kaip UNESCO pasaulio paveldo, tiek kaip Europos paveldo ženklo vertybę.
Šiuo metu čia galima rasti svarbiausias paveldo naujienas, informaciją apie kultūros paveldo tvarkybos darbus, Europos paveldo ženklą bei UNESCO pasaulio paveldo titulą, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ir kontaktus konsultacijoms.
Turiningi renginiai
Pirmųjų metų sukaktį būnant UNESCO pasaulio paveldo dalimi Kaunas atšventė įtraukiančiu renginių ciklu.
Surengtas turiningas ekskursijų ciklas: „Kaunas IN“ komanda pasakojo apie kaunietiškąją optimizmo dvasią, pasisvečiuoti kvietė Miko ir Kipro Petrauskų namai, „Unikalus paveldas“ supažindino su Prisikėlimo bazilikos ir Kauko rajono virsmais, istorikas Simonas Jazavita nukėlė laiku į Laikinosios sostinės epochą.
Pristatyta Gintaro Česonio ir Aurimo Švedo videoprojekcija „Keliaujantis modernizmas“, airių režisierės Aideen Barry filmas „Klostės“. Reprezentuoti Kauno tarpukario periodą pasitelkiant naująsias medijas planuojama ir Japonijoje, o modernizmo architektūros įkvėptas A. Barry filmas bus parodytas Airijos nacionalinės televizijos eteryje maždaug 5 mln. žiūrovų auditorijai.
Šventinę savaitę vainikavo knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ pristatymas. Viename gražiausių modernizmo pastatų – buvusiuose Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose – Optimizmo architektūros koncepcijos kūrėjai ir leidinio bendraautoriai dr. Marija Drėmaitė, dr. Vaidas Petrulis, dr. Giedrė Jankevičiūtė su kauniečiais aptarė miesto architektūros fenomeną, UNESCO iššūkius bei paveldo išsaugojimą.
Dabar čia veikiančiose Ąžuolyno bibliotekos (K. Donelaičio g. 8) erdvėse atidaryta paroda „Kaunas 1919–1939: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“. Ji veiks iki spalio 20 d., lankymas – nemokamas.
Šiuo metu Valensijoje demonstruojama ir fotografo Martyno Plepio paroda „Mano modernizmas“, netrukus keliausianti į Brno miestą Čekijoje.
Kauniečių laukia ir daugiau turiningų veiklų. VšĮ „Gatvės gyvos“ organizuoja 150 ekskursijų apie modernizmo architektūrą pradinių klasių moksleiviams. Lietuvos fotomenininkų sąjunga suplanavusi fotografijų albumą, parodą bei edukacijas apie unikalią miesto architektūrą. „Unikalus paveldas“ kauniečiams organizuoja ekskursijas apie UNESCO vertybes Žaliakalnyje, pasitelkiant virtualios realybės patirtis.
